Donatas Motiejūnas iki šiol nesupranta, kodėl žmonės nuvertina Kinijos lygą. Taip pat jis pasidžiaugė, jog gimtadienio proga nupirko savo tėčiui bilietus į finalo ketvertą.
Kai Donatas Motiejūnas prieš keturis mėnesius gimtadienio proga tėčiui padovanojo bilietus į finalo ketvertą, tai buvo kvietimas pasižiūrėti gero krepšinio renginio, kuris pirmą kartą istorijoje užsuko į Lietuvą.
Donatas Motiejūnas
| Komanda: |
Monako Monaco |
| Pozicija: | C |
| Amžius: | 32 |
| Ūgis: | 213 cm |
| Svoris: | 120 kg |
| Gimimo vieta: | Kaunas, Lietuva |
Nors „AS Monaco“ tuo metu sukiojosi aplink stipriausiųjų Eurolygos komandų ketvertą, Motiejūnas tada nebuvo tikras, ar sėdėdamas patogiose vietose tėtis prieš akis matys žaidžiantį savo sūnų.
„Lietuvoje pirmą kartą buvo organizuojamas toks renginys. Iki sezono galo buvo likę dar daug rungtynių, niekas nebuvo aišku, – tinklalapio BasketNews žurnalistui Donatui Urbonui Monake pasakojo Motiejūnas. – Sezonas buvo banguojantis, tačiau mes esame komanda, kuri stipriausia yra tuomet, kai reikalai pasidaro sunkūs. Bet tikrai džiugu, kad ir tėvai turės progą palaikyti. Tikiuosi, ir kauniečiai ateis palaikyti. Gal padarysime kažkokią akciją, kad paskatintume lietuvius palaikyti mus.“
Finalo ketverto miražas atrodė toks tolimas, kai „Monaco“ rezultatai ėmė smukti antroje sezono pusėje.
Ambicingi tikslai pakibo ore, kai reguliariojo sezono finišo tiesiojoje klubas suspendavo Mike'ą Jamesą.
„Monaco“ pralaimėjo pirmąsias ketvirtfinalio serijos su Tel Avivo „Maccabi“ rungtynes ir prarado namų aikštės pranašumą. Perėjo tikrą pragarą geltonųjų teritorijoje.
Turėjo trijų taškų deficitą likus žaisti penkias minutes iki lemiamų penktųjų serijos rungtynių pabaigos, kai traumuotas Jamesas sėdėjo ant suolo.
Tačiau net ir dramatiškiausiomis sezono akimirkomis Donatas Motiejūnas išliko ramus.
„Salle Gaston Medecin“ dar niekada nebuvo tokia triukšminga, kaip penktosiose serijos rungtynėse. Netoliese privačiame renginyje dalyvavęs Michaelas Jordanas vis tik nebeužsuko pasižiūrėti lemiamo serijos mačo (o tokia teorinė galimybė buvo). Tačiau nuo „Monaco“ triumfo Eurolygos atkrintamosiose vėliau skambėjo visa Monako kunigaikštystė.
Motiejūnas buvo svarbi to dalis. Dvikovoje su „Maccabi“ jis rinko vid. 8,4 taško (60 proc. dvit., 50 proc. trit.), 4,6 atkovoto kamuolio, 1,8 rezultatyvaus perdavimo bei 12,2 naudingumo balo.
Pagal efektyvumą, Motiejūnas buvo trečias „Monaco“ ekipoje ir pirmas pagal +/- rodiklį.
– Donatai, kaip jautiesi patekęs į finalo ketvertą?
– Mes su tavimi dar kalbėjomės prieš seriją, kad ji bus labai įdomi ir atkakli. Bet nemeluosiu, nuo pirmųjų rungtynių viduje buvau labai ramus.
Supratau, kad nemaža dalis mūsų komandos narių nėra buvę atkrintamosiose. Todėl ta įtampa natūraliai atsiliepė pradedant seriją.
Visiškai nepataikėme pirmosiose rungtynėse. Buvo sudėtinga tikėtis, kad su tokiu žaidimu galime kažką laimėti. Bet mūsų reakcija po pirmo mačo, ypač trečias susitikimas Tel Avive, kaip su mumis elgėsi „Maccabi“ sirgaliai... Po rungtynių buvo apspjaudytas ir Mike'as Jamesas, ir visa komanda.
Per minutės pertraukėles į mus vis kažką pastoviai mėtydavo... Tai mus labai sulipdė komandą.
Aišku, ketvirtajame mače gal atsipalaidavome, galvodami, kad jau padarėme darbą ir viską sutvarkysime grįžę namo. Bet pasakiau visai komandai, kad esu nepatenkintas, nes visiškai paleidome rungtynes ir davėme varžovams pasitikėjimą. Tas jų pasitikėjimas matėsi penktajame mače, kai „Maccabi“ pataikė viską. Nežinau, koks buvo jų tritaškių procentas, bet jis buvo tikrai didelis.
Tie jausmai dabar nerealūs, bet viduje man buvo ramu, kad mes pateksime į finalo ketvertą.
Šiemet turime viską. Atrodo, tas mūsų žaidimas tam tikrais momentais atrodo chaotiškas, bet turime viską, kad nuveiktume kažką gražaus. Jau nuveikėme, bet jaučiu, kad yra galimybių nuveikti dar daugiau.
– Ar išlikai ramus net ir lemiamame mače susižeidus Mike'ui Jamesui ir paskutinėmis minutėmis atsiliekant trimis taškais?
– Tuo metu viduje buvau ramus, nors galvoje sukosi mintys, „velnias, tos klaidos, viena kita, neįmesti metimai...“ Anksti patekome į bonusą.
Mano smegenys sakė viena, bet viduje vis tiek likau ramus. Nežinau, kodėl, bet jaučiau, kad vis tiek laimėsime.
– Tai buvo komandinė pergalė, bet atrodo, kad jai toną davė Mike'as Jamesas. Jis atrodė kaip vienareikšmiškai stabiliausias „Monaco“ žaidėjas šioje serijoje. Ne tik su savo taškais ir skaičiais, bet ir ramybe bei lyderyste, kuri vėliau svarbiausiais momentais persidavė likusiai komandai.
– Tikrai taip.
Mūsų sezone buvo visko. Jis dar nebaigtas ir norisi laimėti ne vieną titulą. Norisi parodyti, kad finalo ketverte esame ne be reikalo. Ir, manau, tikrai parodysime.
Atrodo, kad per pastaruosius porą mėnesių po suspendavimo, Mike'as pakeitė požiūrį, darbą, atsidavimą. Jo žaidimas labiau atspindėjo tą lyderį, kurį norėjo matyti tiek visa komanda, tiek treneris.
Reikiamu metu jis patraukdavo mus puolime. Būdavo rungtynių, kur varžovai smarkiai prieš jį akcentuodavo gynybą, o jis gerai nusimesdavo kamuolį. Kai visi pavargdavo, jis mus tempdavo.
Po suspendavimo, dabar jis galbūt žaidžia netgi brandžiausią savo krepšinį.
– Chima Moneke per pirmus keturis serijos mačus nepelnė nė taško, bet penktajame susitikime surinko 10. Žinau, kad dažnai pasikalbi su komandos draugais asmeniškai ir bandai jiems suteikti pasitikėjimo, ar duoti patarimų. Kuris X faktorius komandoje nustebino labiausiai?
– Tai yra visos komandos nuopelnas. Bet kuris bet kuriuo metu gali sužaisti.
Gal ši serija buvo sunkesnė Donta Hallui, bet penktosiose rungtynėse jis žymiai geriau už mane atrodė. Kaip jis kovojo, kaip žaidė, kaip gynėsi... Gal ankstyvos pražangos kažkiek išmušė iš vėžių, bet vėliau grįžęs jis buvo labai produktyvus.
Turime tokią universalią komandą, kad bet kurią dieną gali sužaisti bet kuris žaidėjas ir tą dieną jis žaidžia.
Chima (Moneke) ilgą laiką nežaidė, nesitreniravo su komanda, nes jam įspyrė į kelį, išsiliejo kraujas, turėjo nutraukinėti. Beveik mėnesį nesitreniravo su komanda.
Natūralu, kad po tokios pertraukos nemesi sezono viduryje prie komandos prisijungusio žmogaus tiesiai į tokios svarbos rungtynes, kokiose jis dar nėra buvęs. Bet jį įmetė ir jis sublizgėjo visu gražumu. Jis davė tiek energijos ir kovos... Man jis atrodo vienas pagrindinių pergalės kalvių.
Stengiuosi su kiekvienu palaikyti ryšį. Tas ryšys man yra labai svarbus.
Savo ankstyvoje karjeros stadijoje turėjau tikrai gerus pavyzdžius, kaip Rimantas Kaukėnas, broliai Lavrinovičiai, kurie man rodė, kaip vyresni žaidėjai turi elgtis su jaunimu. Kaip turi juos pajungti, priversti juos palaikyti komandą.
Kai nežaidi, belieka tik sėdėti ant suolo. Ir vienu metu pirmosiose serijos rungtynėse, bei pirmoje penktųjų rungtynių pusėje mūsų suolas buvo labai tylus. Tada pasiėmiau jaunimą, pasakiau, kad mums trūksta energijos nuo suolo, nes visi pasimetę, išsigandę. Paraginau juos.
Tie dalykai yra svarbūs. Nes jei kažką gero padarai aikštėje, žiūri ne į fanus, o į savo suolą, komandos draugus, ir lauki reakcijos. Jie tikrai tą supranta, mokosi.
Tiek Strazelis, tiek Makoundou turi labai daug talento ir nemažas galimybes žaisti Eurolygoje. Tik reikia natūralaus proceso, papildomo darbo ir laiko. Kai esi jaunas ir karštas, tai sunku suprasti tam tikrus dalykus.
– Ką tau reiškia finalo ketvertą žaisti gimtajame mieste?
– NBA yra tekę būti Vakarų konferencijos finale, tik kad pasikrovėme nuo „Golden State Warriors“. Bet kasmet, kur tik žaisdavau, patekdavau į atkrintamąsias. Tačiau finalo ketvertas man reiškia tikrai labai daug.
Tarp kitko, savo tėčiui nupirkau finalo ketverto bilietus gimtadienio proga.
Nupirkau iš viso keturis bilietus. Pasakiau: „Tėvai, čia tau su gimtadieniu, plius dar vienas žmogus, ką pasirinksi.“
Mama žiūri ir sako: „Žino, ką pasirinksi“ (Juokiasi.)
– Kai grįžai iš Kinijos, daug žmonių abejojo tavo gebėjimais žaisti aukščiausiame lygyje. Ar turėjai papildomą motyvaciją paneigti skeptikų projekcijas?
– Visiškai ne.
Tik mane labai nustebino žmonių nesuvokimas dėl Kinijos lygos ir kiek žmonių ją nuvertina. Atvažiavau į Europą po tiek metų ir pasijautė, lyg žmonės galvotų „ką čia veiki – žaidei Kinijoje ir vos ne esi niekas“.
Bet buvau tikrai svarbi dalis Hjustono „Rockets“ komandoje, kai patekome į Vakarų konferencijos finalą. Ir Kinijoje atidaviau daug savęs. Todėl buvo keista, kad kai grįžau į Europą, žmonės pradėjo galvoti, kad nebemoku žaisti krepšinio.
Džiugu, kad antrą sezoną pavyksta žaisti stabiliai. Komanda irgi daug pasiekė. Yra ir pasitikėjimas iš trenerių štabo. Ypač šio sezono pabaigoje, susidaro įspūdis, kad jie pradėjo matyti visus mano privalumus ir kaip galima juos geriau išnaudoti.
Atrodo, grįžo suvokimas, kad aš tikrai galiu žaisti ir žaidžiu visai kitaip.
Visą interviu BasketNews.com anglų kalba skaitykite paspaudę čia.
„Basketnews.lt podkastas“:
Paremkite BasketNews ir naršykite be reklamų.
Monako Monaco
Tel Avivo Maccabi
Pirėjo Olympiakos
