Be abejonės, tai buvo kitoks „Žalgirio“ veidas negu kituose tarpusavio susitikimuose šiame sezone. Kauniečiams tai buvo pirmasis kartas, kuomet Eurolygos kovos ir emocijos po jų nekvaršino galvų. Prieš gilinantis į esmines mačo detales, trumpai paaiškinsiu kodėl, mano nuomone, tai itin svarbu.
NBA lygoje ne veltui reguliariojo sezono metu dažnai kalbama apie poilsio dienų prieš susitikimą skaičių – egzistuoja akivaizdi koreliacija tarp jo ir pergalių procento. Nesumenkinant puikaus vilniečių pasiruošimo bei išpildymo dviejuose mačuose, kurie pasibaigė jų pergalėmis, abiejuose jie turėjo daugiau laiko poilsiui. Jei tiksliau, 3 dienomis daugiau poilsio (4 ir 1 atitinkamai) nei „Žalgiris“, kuomet iškovojo pergalę namuose lapkričio mėnesį, ir 1 diena daugiau (3 ir 2), kuomet įveikė kauniečius išvykoje pavasarį.
Emocinio fono faktorius taip pat svarbus. Pirmuoju atveju, kauniečiai rungtyniavo po įspūdingo sugrįžimo ir pergalės prieš Berlyno ALBA, antruoju – po pergalingos dvigubos savaitės, kuri buvo būtina norint išlikti atkrintamųjų kovoje.
Visi šie faktoriai leido Žibėno vadovaujamam „Rytui“ šiek tiek atidžiau pasiruošti ir stipriau nusiteikti tiems susitikimams. Čia viskas normalu ir suprantama – šaunuoliai vilniečiai, pasinaudoję „Žalgirio“ spragomis.
Tačiau bent jau pirmajame finalo serijos mače vaizdelis buvo šiek tiek kitoks. Ir nors nieko blogo „Rytui“ nenutiko – šeštadienį tereikia išlyginti serijos rezultatą namuose, susikoncentravęs „Žalgiris“ atrodė galintis pasiūlyti daug daugiau ginklų ilgos serijos metu. Giedrius Žibėnas ir jo trenerių štabas neturi daug laiko išspręsti nemažai klausimų, o apie pačius opiausius ir pasikalbėkime.
Butkevičiaus sprogimas puolime
„Žalgiris“ sprogo puolime. O netikėtai nelauktai, to puolimo lyderiu tapo Arnas Butkevičius, pelnęs 21 tašką ir pasiekęs karjeros „Žalgiryje“ rezultatyvumo rekordą. Kaip taip gavosi? Ar jis gali tai pakartoti dar bent kartą serijoje?
Viskas prasidėjo nuo Marcuso Fosterio. Jis – neabejotinai svarbiausias žaidėjas „Ryto“ puolime. Tuo pačiu, būtent problemos gynyboje jam neleidžia įsitvirtinti aukštesniame lygyje. Tam, kad bent kažkiek paslėptų jo ydas, Žibėnas nuo pradžių jį stato dengti būtent Butkevičių, kuriam „Žalgiryje“ didelis vaidmuo kuriant su kamuolio nenumatytas.
Ir aš tikrai nenurašau viso 21 taško vien tik ant Fosterio – buvo
Kauno Žalgiris
Vilniaus Rytas
