Lietuvos 3x3 rinktinių treneris Dainius Novickas mano, jog Lietuvos vyrų rinktinė turi 50 procentų šansus be atrankos patekti į Paryžiaus olimpines žaidynes.
Tragedija ir fiasko – tokiais žodžiais Lietuvos 3x3 rinktinių pasirodymą pasaulio čempionate Austrijoje apibūdino treneris Dainius Novickas.
Vyrų komanda, kuriai atstovavo Darius Tarvydas, Evaldas Džiaugys, Gintautas Matulis ir Ignas Vaitkus, į Vieną vyko su dideliais lūkesčiais. Ypač po praėjusių metų turnyro, kur mūsiškiai iškovojo sidabro medalius.
Grupės etapo pirmąją dieną lietuviai nugalėjo Belgiją ir Puerto Riką, tačiau viskas apsivertė po dviejų dienų. Mūsiškiai apmaudžiai nusileido Lenkijai ir Izraeliui bei tik dėl palankiai susiklosčiusių rezultatų kituose mačuose žengė į aštuntfinalį.
Atkrintamosiose Lietuvos komandos kelias užsibaigė labai greitai – 18:22 nusileista šeimininkams austrams.
„Pradėkime nuo to, kad tikrai prisiimu atsakomybę už šitą fiasko. Nepabijokime to žodžio – tikrai fiasko, – BasketNews sakė Novickas. – Po pirmos dienos atrodė viskas ramu, vyrai žaidė savo žaidimą, viską rodė, ką treniravomės stovykloje. Po to ir Ginto (Matulio) klausiau, kas įvyko, kodėl sulūžome, kad žinotume ateityje, kodėl taip vyksta. Tačiau niekas negalėjo paaiškinti. Žinokite, ir aš negaliu paaiškinti.“
Dar greičiau čempionatas baigėsi moterų rinktinei, kuri grupės etape nusileido Kinijai, Italijai, Izraeliui, o po to laimėjo tik nieko nelėmusį mačą su Rumunija. Komandai atstovavo Kamilė Nacickaitė, Giedrė Labuckienė, Gabija Meškonytė ir Gabrielė Šulskė.
Pernai lietuvės taip pat užfiksavo kur kas geresnį rezultatą – užėmė 4 vietą.
„Baisu, baisu, – moterų pasirodymą vertino Novickas. – Vėl prisiimu atsakomybę, kadangi galbūt pakišo koją tas, kad iškart dvi naujokės važiavo į tokį aukštą lygį. Kalbėjome su merginomis prieš pat išvažiavimą, kad bandome taip važiuoti, nes Martyna (Petrėnaitė) koją nikstelėjo. Tos pačios naujokės sakė, kad yra labai sunku iškart šokti į tokį lygį.“
Iš kitos pusės, pasaulio čempionatas nepaveikė tikslo, į kurį labiausiai yra nusitaikiusi Lietuva – 2024 m. Paryžiaus olimpinės žaidynės.
Olimpinėse žaidynėse žais 8 komandos. Tiesiausias kelias ten patekti – per federacijų reitingą. Tos rinktinės, kurios lapkričio 1 dieną bus FIBA reitingo trejetuke, pateks į prestižinį turnyrą. Išimtis taikoma tais atvejais, jei trejetuke atsiduria daugiau nei dvi rinktinės iš to pačio žemyno. Taip pat viena vieta skiriama šeimininkams prancūzams, tačiau ji priklauso moterų rinktinei, nes ji pirmauja moterų reitinge.
Lietuvos vyrų rinktinė šiuo metu reitinge užima 3 vietą, tad pagal dabartinį scenarijų patektų į olimpines žaidynes, nes virš mūsiškių yra Serbija ir JAV. Moterys užima penktą vietą, tad per vasarą turėtų iš trejetuko išstumti prancūzes arba vokietes.
Jei nepavyks patekti per reitingą, Lietuvos rinktinės turėtų atsidurti bent viename atrankos turnyre. Pagrindinė atranka vyks 2024 m. birželį, į kurią patenka 14-16 geriausių komandų pagal federacijų reitingą. Be to, 2023 m. rugsėjį vyksiančiame Europos čempionate Lietuva turės galimybę išsikovoti papildomą 8 komandų atranką.
„Moterims bus sunkiau aplenkti reitinge vokietes ir prancūzes, tai greičiausiai kovosime atrankoje. Vyrai, manau, išlaikys tą patį reitingą ir duodu 50 procentų, kad papulsime be atrankos“, – patekimo į Paryžių šansus įvertino Novickas.
Lietuvos 3x3 rinktinių treneris BasketNews papasakojo apie nuvylusį pasirodymą pasaulio čempionate, įvardijo to priežastis.
– Vyrai pasiekė aštuntfinalį, nors pernai buvo iškovoti sidabro medaliai su beveik ta pačia sudėtimi. Kas lėmė tokį šių metų pasirodymą?
– Pradėkime nuo to, kad tikrai prisiimu atsakomybę už šitą fiasko. Nepabijokime to žodžio – tikrai fiasko.
Lengviau važiuoti, kai esi no-name‘as (neturi užsitarnauto vardo – aut. past.), o kai važiuoji su favorito statusu, yra kitaip. Po visų finalų žmonės sakė, kad nesupranta, kas įvyko, kodėl po pirmos dienos mes taip sulūžome. Tikrai sakė, kad gera komanda atvažiavo, galvojo, jog konkuruosime su Latvija, Serbija. Ta pati FIBA galvojo, kad būsime tarp keturių stipriausių.
Po pirmos dienos atrodė viskas ramu, vyrai žaidė savo žaidimą, viską rodė, ką treniravomės stovykloje. Po to ir Ginto (Matulio) klausiau, kas įvyko, kodėl sulūžome, kad žinotume ateityje, kodėl taip vyksta. Tačiau niekas negalėjo paaiškinti. Žinokite, ir aš negaliu paaiškinti.
Viskas galėjo būti dėl per didelės atsakomybės. Lūkesčiai ir Lietuvoje buvo, ir pas mus viduje. Pirmą dieną buvo didelis stresas, bet kai grįžome po jos, galvojau, kad viskas praeis. Ką buvome sutarę, nieko nedarėme. Tris minutes žaidėme tą, ką buvome sutarę, o po to užspaudžia smegenis, galvas ir žaidžia, kaip jie nori. Gavosi visiška tragedija.
– Iš kitos pusės, reikia pripažinti, jog sukrito sunkus grupės etapas su trimis Europos komandomis ir pajėgiu Puerto Riku...
– Jeigu nori laimėti, tai turi visus nugalėti. Aišku, pritrūko dviejų taškų ir būtume pirmi, žengtume tiesiai į ketvirtfinalį. Lenkai buvo atvažiavę pas mus į stovyklą, žaidėme 10 rungtynių su jais per dvi dienas, tai laimėjome 10-0. Vienuoliktas rungtynes pasaulio čempionate pralaimėjome.
Važiavome užtikrinti rinktine, patirties, atrodo, turi. Toje pačioje stovykloje buvo toks lygus šešetas, kad buvo labai džiugu atsirinkti. Tai, kurie buvo nepasirinkti, lėmė detalės. Reikės žiūrėti, analizuoti, peržiūrėti visas rungtynes ir išanalizuoti, kodėl taip įvyko. Kol kas neįsivaizduoju.
– Pernai Ignas Vaitkus buvo išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų trejetuką. Šiemet jis nebuvo ryškus. Kiek prie galutinio rezultato prisidėjo jo žaidimas?
– Norėjosi didesnės Igno lyderystės, nes vienas prieš vieną jis yra vienas geriausių žaidėjų šiame krepšinyje.
Pasaulio čempionatas buvo anksti, dažniausiai jis būna birželio pabaigoje, tai šiemet atvažiavome be jokių turnyrų. Daug kam, manau, pakišo koją pereiti iš 5x5 į 3x3. Kalbėjau apie tai ir su Kamile (Nacickaite), ir su Ignu, ir su Gintu, kuris tik baigė LKL ketvirtfinalio seriją ir atvažiavo.
Bet stovykloje atrodė taip gerai, kad vyrai tikrai buvo geriausi. Atrodo, viskas pasikeitė net ne per savaitę, o per dieną. Pirmą dieną atrodėme įspūdingai, o antrą – lyg pirmą kartą žaistume. Visi dingo. Ignas sakė, kad nežino, kas čia įvyko. Gal atsakomybė? Neįsivaizduoju.
– Nepasirinkote į sudėtį aukščiausiai reitinguoto lietuvio Aurelijaus Pukelio, nebuvo ir pernai metų komandos nario Marijaus Užupio. Kodėl jų nepasirinkote?
– Aurelijaus nebuvo stovykloje, nes jis turėjo mikrotraumą, negalėjo žaisti.
Marijui trūko milimetro, kad patektų į rinktinę. Aišku, šioje situacijoje pasvarstai, kad galėjai kažką kitą rinktis, bet važiavo tie, kurie geriausiai atrodė stovykloje. Tris savaites sportuojame, visi esame suaugę žmonės. Mūsų štabas, valdžia žiūrėjo stovyklą, turėjome sparingą su latviais. Ko mums labiausiai trūko – tritaškių. Marijus savo patirtimi ir šaltakraujiškumu tikrai būtų įnešęs savo metimų.
Tačiau buvo gera rinktinė. Nežinau, reikia sėsti ir žiūrėti. Vakar kalbėjomės tarpusavyje. Tačiau akcentuokime vėl, kad tai yra pirmas turnyras šią vasarą. Pasaulio čempionatas mums neša tik garbę, net nedaro įtakos kelionei į olimpines žaidynes, nedaro įtakos reitingui. Tikiuosi, kad Marijus ir Aurelijus pasijungs, bus Europos žaidynės, Europos čempionatas. Paanalizuosime savo klaidas, prasidės klubinis sezonas, vėl visi įgaus patirties ir žiūrėsime, kaip taisysime šias klaidas.
– JAV šiais metais atstovavo Jimmeris Fredette‘as, Olandijai – Worthy de Jongas. Kiek tokie žaidėjai pakėlė šių metų čempionatą į kitą lygį? Galbūt jautėte, kad stipresnis čempionatas buvo nei pernai?
– Aš manau, kad ne tiek stipresnis, bet lygesnis. Daug kas nustebino ir praktiškai beveik visos rungtynės vyko taškas į tašką. Tie patys latviai vėl grįžo į elitą. Serbai tapo šeštą kartą čempionais, aš visą laiką žaviuosi jų rungtynėmis. Tačiau jie įrodė, kad be patirties sunkoka. Pavyzdžiui, JAV moterų rinktinė laimėjo auksą, kur beveik visos buvo iš WNBA. Tačiau serbai įrodė, kad jeigu sportuoji tik 3x3, neini į 5x5, tai esi karalius ir karaliausi ne vienus metus.
Atmosfera Austrijoje buvo nereali. Visą laiką pilnos tribūnos, arena talpino 3 tūkst. žmonių. Paskutinę dieną stovėjo tūkstančio žmonių eilė, kurių neįleido į areną. Pernai belgai buvo ketvirti – neišėjo į pusfinalį. Prancūzai buvo treti – neišėjo. Mes antri – neišėjome. Liko tik serbai, iš tų, kurie buvo pernai.
– Čempionais vėl tapo Serbijos krepšininkai. Kokį pavyzdį iš jų galima pasiimti, kai jie laimėjo 6 iš 8 trofėjų?
– Esu geras draugas nuo senų laikų su jų treneriu. Vakar sakiau, kad aš nekenčiu Serbijos, bet jaučiu didelę pagarbą už tai, ką jie daro aikštelėje. Galiu pasakyti, kad jų stiprybė yra tai, kad nė vienas žaidėjas nežaidžia 5x5. Jie visus metus žaidžia tik 3x3, šlifuoja kiekvieną užtvarą, kiekvieną metimą. Tai dar kartą įrodo, kad jie yra karaliai.
Tie patys austrai pasiėmė serbą trenerį, irgi perėjo tik į 3x3. Labai patobulėjo per metus, nes treniravosi Serbijoje. Iš 20 čempionato komandų gal 15 treniravosi keturis mėnesius Serbijoje. Turbūt mes, Madagaskaras, Brazilija ir dar kelios komandos rinko žaidėjus iš 5x5. Daugiau visi bando pereiti tik į 3x3. Aš manau, kad čia yra pagrindinis jų koziris, kodėl jie laimi čempionatus.
Aikštelėje juos stebėti yra fantastiškai gražu. Kalbėjau su treneriu, klausiau, ar galėtume atvažiuoti pas juos į stovyklą kažkada. Atsakė: „Gerbiamas Dainiau, tu niekada neatvažiuosi į Serbiją, nes nuo tavęs slepiame du dalykus. Mums ir taip per stipri jūsų komanda. Galite atvažiuoti su U18, U20, bet tik ne su vyrais. Tavęs vienintelio niekada neįleisime į salę“.
Tą patį su latviais kalbėjau, kad po skausmingo smūgio tave motyvuoja. Tai yra vienas turnyras, nėra košmaras. Latvija pernai irgi nepapuolė į pusfinalį. Čia yra vienas turnyras, o vasarą jų bus 40.
– Lietuvos moterims čempionatas baigėsi grupės etape. Nors kinės buvo akivaizdžios favoritės, kiek apmaudu dėl paleistų mačų su Izraeliu ir Italija?
– Baisu, baisu. Vėl prisiimu atsakomybę, kadangi galbūt pakišo koją tas, kad iškart dvi naujokės važiavo į tokį aukštą lygį. Kalbėjome su merginomis prieš pat išvažiavimą, kad bandome taip važiuoti, nes Martyna (Petrėnaitė) koją nikstelėjo. Tos pačios naujokės sakė, kad yra labai sunku iškart šokti į tokį lygį.
Giedrė (Labuckienė) sakė, kad buvo kažkoks kosmosas. 3 tūkstančiai žmonių ploja, pamiršti viską. Ji žaidžia 5x5, bet turbūt po sezono ne visos dar atsigavo. Tikrai trūko ir Kamilės (Nacickaitės) pataikymo. Rungtynių galą su Italija apskritai neįsivaizduoju kaip galima pralaimėti. Sėdėjome, analizavome, žiūrėjome ir mokėmės, kad nebūtų tokių klaidų.
Labai abydna dėl panų, nes sėdėjo po rungtynių, verkė. Atrodė, kad gerai žaidžiame, bet gale visą laiką sulūžtame. Trūksta patirties, bet nereikia nukabinti nosies. Važiuoju į Bratislavą, vyks U23 Tautų lyga, o iškart po to su moterimis važiuojame į „Masters“ turnyrą Prancūzijoje.
Smagu dėl moterų, nes Monika (Grigalauskytė) grįš po traumos, Martyna pasijungs, turėsime visada šešias stiprias moteris, su kuriomis galėsime tarpusavyje treniruotis. Stovykloje visą laiką dirbo ir U23 merginos, kurios jau netoli moterų rinktinės slenksčio. Tikrai turime iš ko rinktis: Santa (Okockytė), Laura (Miškinienė) nori pasijungti po vaiko gimimo.
Pasikartosiu, jog reikėtų suprasti, kad tai yra pirmas turnyras, baigėsi 5x5 sezonas, ką tik vasara prasidėjo. Visoms sunku persiorientuoti šiuo metu, tačiau turime visą vasarą. Noro yra, važiuojame toliau ir tikrai bus tų pergalių.
– Koks yra tikrasis moterų 3x3 rinktinės pajėgumas? Ar jos pastoviai gali taikytis į medalius?
– Šimtu procentu visada į medalius. Aš matau, kaip jos dirba treniruotėse, kiek jos įdeda noro. Jos tikrai nori, pergyvena, joms sunku, bet koją vėl pakišo tai, kad esame favoritės. Kai tu visą laiką atvažiuoji būdamas underdogas (aut. past. nesi laikomas favoritu), tai viskas tvarkoje, niekas tavęs nenuteis. Dabar į mus žiūri visai kitaip. Lietuvos moterys tikrai pasieks daug medalių ir pergalių. Svarbu nenuleisti galvos.
Žinote, yra sunku, kai vieną dieną treniruoji vyrus, kitą dieną jie ilsisi, o mes vedame treniruotes moterims. Tai yra vėl kitokia psichologija. Tikrai ši savaitė buvo sunki psichologiškai. Jaučiu, kad mes esame pavargę.
Po čempionato buvo paskutinė vakarienė su rinktinėmis, kalbėjomės, ką darome blogai. Smagu, kad visi kalbamės, visi aiškinamės. Kaip ir sakau, įvyko tragedija, fiasko, prisiimu atsakomybę, bet tai yra tik vienas turnyras.
– Kaip vertinate abiejų rinktinių šansus patekti į Paryžiaus olimpines žaidynes?
– Jie buvo aukšti, keliamas tikslas ten atsidurti ir niekas nesikeičia. Tuo labiau, kad šis turnyras nepadarė tam įtakos. Nei reitingo atveju, nei taškų.
Smagu, kad pasijungė Evaldas Šaulys į Marijampolės komandą, turime pagrindinę „Hoptrans“ komandą, galbūt Kėdainiai, Plungė iššaus. Viskas mums priklauso nuo klubų. Kuo daugiau jų žais aukštame lygyje, tuo daugiau gausime reitingo taškų. Nuo to viskas priklauso. Moterys neturi tiek daug komandų, važiuojame visą laiką rinktinės pagrindu. Tačiau kadangi pernai baigėme labai aukštai, tai jau dabar turime šešias žaidėjas.
Moterims bus sunkiau aplenkti reitinge vokietes ir prancūzes, tai greičiausiai kovosime atrankoje. Vyrai, manau, išlaikys tą patį reitingą ir duodu 50 procentų, kad papulsime be atrankos. Jeigu nepapulsime, tai reikės kovoti, atranką turėsime bet kokiu atveju. Mums svarbiau yra Europos čempionatas rugsėjo mėnesį, nes finalininkai gauna dar papildomą atranką. Jeigu eisime iki finalo, tai turėsime dar vieną papildomą atranką. Dedamos didelės pastangos, visi norime į olimpines žaidynes ir visi jaučia, kad yra realus šansas.
Išvažiavau gegužės 14 dieną iš namų ir grįšiu lapkričio mėnesį. Kaip tik dabar lagaminą kraunuosi į Bratislavą. Dabar jei grįžtų į Lietuvą, tai tik į stovyklą: U23 ir U21 žais Tautų lygoje, kur reitingas mums neša taškus.
– Užsiminėte apie klubus, kurie gali atnešti daug reitingo taškų. Gal reikėtų šią vasarą stiprinti juos, vilioti gerus žaidėjus, kad jie susitelktų svarbiam tikslui?
– Tikrai taip. Visi stengiasi, dėlioja, Evaldas Šaulys pasijungė, gaila tik, kad vėl gavo traumą. Matulis nuėjo į Marijampolę, Plungės komanda surinko NKL žaidėjus. Visą laiką stengiamės įtraukti žaidėjus.
Atsirado komanda Vilniuje, galbūt vėl Šakiuose turėsime. Tikrai reikia kuo daugiau ir kuo geresnių žaidėjų, nes birželio 18 dieną mūsų laukia Europos žaidynės. Raudondvaris ir Marijampolė gavo „Challenger“ turnyrus tuo pačiu laiku, tai neturėsime stipriausios rinktinės, bet bandysime kažką surinkti.
Patinka, ką darome? Padėkoti galite čia.
