Arvydas Macijauskas išsakė savo nuomonę apie tai, jog Šarūnas Jasikevičius neatvyko į auksinės rinktinės mačą. Taip pat jis kalbėjo apie palaikomą sportinę formą, tačiau ne krepšinyje.
Ketvirtadienį Vilniuje – sentimentalus vakaras. Į vieną areną sugūžėjo 10 Lietuvos krepšinio legendų, kurie prieš 20 metų nukalė Europos auksą. Vienas jų – Arvydas Macijauskas.
Dabar jau 43-ejų gynėjui tai buvo įspūdingas čempionatas. Tuomet 23-ejų Macas per vid. 25 minutes rinko po 15,8 taško (65,4 proc. dvit., 42,3 proc. trit.), 3 atkovotus kamuolius, 1,2 rezultatyvaus perdavimo ir 13 naudingumo balų.
Macijauskas buvo rezultatyviausias auksinės rinktinės žaidėjas tame čempionate, aplenkdamas Ramūną Šiškauską (14,8) Šarūną Jasikevičių (14).
„Sveiki visi, krepšinį nelabai žaidžiame, bet yra kitų sporto šakų, kurias mėgstame ir mėgaujamės. Formą stengiuosi palaikyti“, – į kameras šypsojosi Macijauskas.
Nedažnai su žiniasklaida bendraujantis Macijauskas pasidalino prisiminimais apie 2003 m. Europos čempionatą, dabar mėgstamas veiklas bei į renginį neatvykusį Jasikevičių.
– Sugrįžtant į tą finalą, į tas rungtynes, kokios emocijos aplanko?
– Faktas, kad istorinis įvykis. Prisiminimai visada išliks širdyje. Pirmas dalykas – čia yra renginys. Bet ką mes jautėme patys dalyviai, kai laimėjome Švedijoje – geros emocijos ir šeimai, ir vaikams, ir tėvams.
– Lietuvos krepšinis rekordinį laiką nelaimi medalių. Ko trūksta?
– Nenoriu eiti į detales. Čia yra gera emocija ir norime prisiminti tą paskutinį čempionatą, kuris žadėjo daug, emocijų davė krūvą, suvienijo sirgalius, džiaugsmo ir ašarų buvo. Yra kaip yra, sportas tuo ir gražus, kad ne visada viskas pakartojama.
– Ar nepasiilgote krepšinio? Realizuoti žinias, patirtį kažkurioje srityje?
– Yra visokių minčių, visokių idėjų. Miela prisidėti, krepšinis man davė daug gyvenimui, suformavo kaip asmenybę, užtikrino saugią ateitį ir man, ir mano vaikams, ir mano kartai. Labai dėkingas krepšiniui, valstybei, kad galėjau čia užaugti, baigti krepšinio mokyklą. Likau čia gyventi ir su vaikais mėgaujamės gyvenimu Lietuvoje.
– Kaip dabar atrodo jūsų ir krepšinio santykis?
– Pats krepšinio nelabai žaidžiu, yra kitos sporto šakos. Padėlį žaidžiame, sunkiąją atletiką mėgstu. Prisigalvojame visko, aktyvūs gyvenimo būdas.
– Ar nėra liūdna, kad neatvyko Šarūnas Jasikevičius?
– Aišku, kad liūdna. Kiekvienas žaidėjas, kurio trūksta yra dalelė mūsų didžiulės, gražios dėlionės. Vienas trūkstamas elementas yra kaip mažas vaikas, kurio visada trūksta. Bet jis užsiėmęs žmogus, turi svarių priežasčių. Labai ilgimės jo ir tikėkimės, kad dar susitiksime.
– Ar kvietėte jį asmeniškai?
– Tai yra organizaciniai klausimai tiems, kurie atsakingi. Visi suaugę, visi brandūs vyrai su šeimomis, vaikais. Nepradėsime klausinėti, kodėl neatvažiavo. Gavosi kaip gavosi.
„BasketNews.lt“ podkastas:
Paremkite BasketNews ir mes atsidėkosime dar geresniu turiniu.
