
Ir taip žemas Lietuvos rinktinės penketas gali dar labiau sumažėti. Pasaulio čempionate nesužaidęs nė keturių minučių, traumą patyrė ir į aikštę daugiau nebegrįžo Robertas Javtokas.
Kol neaišku, kokio rimtumo traumą patyrė kapitonas, sunku spėlioti, kaip gali keistis rinktinės žaidimas. Bet Kęstutis Kemzūra mintyse jau greičiausiai dėlioja planą, kaip rinktinės žaidimas atrodys be 210 cm ūgio milžino.
Javtoko poziciją po krepšiu mače su Naująja Zelandija tuoj pat užėmė Paulius Jankūnas, kuris laiku dalijosi su Tadu Klimavičiumi. Kai visoje varžovų komandoje tik vienas aukštesnis žaidėjas – Alexas Pledgeris – tai nekėlė problemų.
Jankūnas per 26 minutes surinko 15 taškų, Klimavičius per 11 minučių pridėjo 6.
Abiems žaidimas po krepšiu – ne problema ir žaisti vidurio puolėjo pozicijoje jiems, matyt, teks daug.
„Įpratęs jau, – paklaustas, kaip jaučiasi žaisdamas vidurio puolėju, atsakė Klimavičius. – Kelerius metus ir „Žalgiryje“ tenka žaisti centru. Aišku, prieš labai aukštus varžovus bus sunkiau, bet man jokio skirtumo – ketvirtu ar penktu (numeriu žaisti).“
Klimavičius gali tikėtis labiausiai išaugsiančio vaidmens, jeigu Javtoko traumos gydymas užtruks. Tai – tikrai realus variantas.
Prieš dvi savaites Javtokas buvo nikstelėjęs kairę čiurną ir tada nesportavo 5 dienas. Tikėtina, kad jis nebus vejamas į aikštę sekmadienio dvikovoje su Kanada, o pirmadienį rinktinė turės laisvą dieną.
Antradienį ir trečiadienį mūsiškių laukia svarbiausi mačai grupėje – atitinkamai su ispanais ir prancūzais.
Kol laukiama žinių dėl Javtoko, rinktinės krepšininkai gali pasidžiaugti, kad pirmas blynas čempionate neprisvilo.
Po galingos pirmos rungtynių pusės, kai per 20 minučių buvo pelnyta 50 taškų, Kemzūros vyrai po ilgosios pertraukos pradėjo klimpti varžovų gynyboje.
„Mus pristabdė aikštės gynyba, – paaiškino Kemzūra. – Sustojome ir pradėjome galvoti, kaip žaisti, vietoj to, kad žaistume. Įmesdavome, bet tempo nebuvo.
Pabandėme mesti iš toli, bet šiandien buvo ne mūsų diena, nes nepataikėme, nors, atrodo, metėme laisvi. Visgi dėl geros gynybos bei sėkmingų keitimų pavyko pristabdyti skirtumo tirpimą. Pabaigoje, kai pradėjome žaisti savo derinius, buvo neblogai.“
Rinktinės treneris išbandė 11 krepšininkų, o mažiau nei 10 minučių žaidė tik traumą patyręs Javtokas ir starto penkete mačą pradėjęs, bet anksti dvi pražangas gavęs Renaldas Seibutis.
Lietuvos rinktinės puolimo mechanizmas didžiąją mačo dalį veikė sklandžiai, bet gynyboje vienas žaidėjas buvo neįmenama mįslė.
Lietuviams nepavyko susitvarkyti su Kirku Penney, kuris vienas pats pelnė beveik pusę komandos taškų (37). Jį bandė dengti ir Seibutis, ir Martynas Pocius, ir Simas Jasaitis, ir Jonas Mačiulis, bet nė vienam nepavykdavo pristabdyti.
„Aplink Penney sukasi visas žaidimas, jis pagrindinis komandos variklis ir jis visą naštą neša ant savo pečių. Jam atliekami deriniai, visas žaidimas juo pagrįstas. Nepavyko sustabdyti, bet džiaugiuosi, kad pavyko laimėti“, – kalbėjo Tomas Delininkaitis.
„Vienas žaidėjas nelaimės, – komandos draugui antrino Klimavičius. – Penney įmetė 37 taškus, bet kas iš to. Mes stipresni kaip komanda.“
Tą patį – būti stipresniems kaip komandai – Lietuvos krepšininkams teks įrodyti ir sekmadienį. Tik greičiausiai be Javtoko.
Mačo su Naująja Zelandija momentai, Lino Kleizos, Tomo Delininkaičio, Jono Mačiulio ir Tado Klimavičiaus komentarai:
Ačiū, kad mus skaitote! Mes jums turime dar daugiau turinio.