Darbas „Atlete“ – galimybių išbandymas

2006-01-22 15:39
Almantas Kiveris, „Lietuvos žinios“

Naujasis Kauno „Atleto" vyriausiasis treneris Gintaras Kručkauskas iki šiol daugiausia dirbo vyriausiųjų trenerių asistentu, todėl darbas Kauno ekipoje treneriui yra lyg savęs išbandymas

„Atleto" ekipa tikisi, kad metų pradžia suteiks komandai stabilumo. Daugumą rungtynių žaidę išvykose, sezoną kauniečiai pradėjo neblogai, tačiau vėliau pateko į krizę. Iš komandos vienas po kito pasitraukė keletas žaidėjų bei komandos senbuvis treneris Ramūnas Cvirka.

Vyriausiojo trenerio pareigos laikinai buvo patikėtos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) komandos strategui Arūnui Juknevičiui, tačiau po kelių savaičių „Atleto" vadovai rado naują komandos vedlį. Juo tapo 45 metų G.Kručkauskas. Treneris 2003-2004 metų sezoną treniravo Panevėžio „Aukštaitijos" krepšininkus, o praeitą sezoną praleido Rusijoje dirbdamas su Jekaterinburgo UGMK moterų ekipa.

Sausio 13-ąją „Atletas" Kauno sporto halėje per Lietuvos ir Baltijos krepšinio lygų rungtynes susitiko su Klaipėdos „Neptūnu". Šios rungtynės tapo debiutinėmis ne tik G.Kručkauskui, bet ir dviem komandoms naujokams gynėjams Linui Juknevičiui ir Ridui Globiui. „Atletas" šventė pergalę rezultatu 86:81 ir pakilo iš paskutinės LKL turnyrinės lentelės vietos.

Velnio tuzino dieną pergalė

– Kaip vertinate savo debiutą „Atleto" komandoje?
– Turbūt turėčiau vertinti neblogai, nes laimėjome šias rungtynes. Visada yra malonu pradėti darbą pergale. Be to, galima pabrėžti, kad mano pirmosios rungtynės buvo 13-ą mėnesio dieną, penktadienį. Tokią dieną ir dar per debiutą iškovota pergalė gerai nuteikia.

[image=5820 left]– Ką galėtumėte pasakyti apie rungtynes su „Neptūnu"?
– Manau, jas galima išskirti į keletą etapų. Atrodo, mums viskas neblogai klostėsi iki 35-os minutės („Atletas" buvo įgijęs 20 taškų persvarą – aut.). Iki to laiko kontroliavome situaciją. Ir puolėme, ir gynėmės gerai, atrodė, viskas puiku, galime būti ramūs. Tačiau tada kažkas atsitiko. Matyt, vaikinai patikėjo, kad rungtynės jau išloštos, nebereikia žaisti, lieka tik kuo ilgiau puolant išlaikyti kamuolį savo rankose. Šiek tiek pakeistas braižas nedavė naudos – viskas išėjo atvirkščiai, rungtynių pabaigoje vėl atsirado įtampa.

– Ar ilgiau laikyti kamuolį buvo jūsų nurodymas? Kaip apskritai komanda vykdė jūsų nurodymus?
– Ne, aš neliepiau laikyti kamuolio iki pat atakos pabaigos. Patys žaidėjai nusprendė, kad reikia „tempti" laiką. Aš raginau toliau žaisti savo žaidimą, bet jie manęs tuo momentu neišgirdo. Šiaip žaidėjai neblogai vykdė mano nurodymus. 10 balų sistema vertinčiau septynetu.

– Kaip vertinate komandos naujokų žaidimą?
– Neblogai. Abu krepšininkai visai neseniai prisidėjo prie komandos. Juknevičius rungtynes pradėjo starto penkete, o Globys labai gerai įsitraukė į žaidimą. Lemiamu momentu į aikštę leidau kitą įžaidėją Lauryną Pečiukaitį, nes jis ilgiau yra šioje komandoje, geriau supranta žaidėjus, tačiau tai nereiškia, kad nepasitikiu Juknevičiumi. Aš tikiu visais žaidėjais, kiekvienas turi galimybę žaisti, jei stengiasi. Geras pavyzdys – Adewole'as Lawalas, kuris šiaip gal ir nepelno daug taškų, tačiau per rungtynes puikiai gynėsi, blokavo daug varžovų metimų.

Tikslas  pergalės

– Pradžioje sezono niekur nedirbote, kodėl taip atsitiko?
– Aš turėjau galiojantį kontraktą su Rusijos klubu, turėjau likti UGMK antruoju treneriu, tačiau prieš sezoną pasikeitė įstatymai. Rusijos krepšinio federacija priėmė nuostatus, kad už užsienietį trenerį reikia mokėti 50 tūkst. JAV dolerių. Mūsų ekipos vyriausiasis treneris buvo serbas Zoranas Višičius, todėl vienam iš mūsų reikėjo pasitraukti. Tokios didelės pinigų sumos treneriams klubas negalėjo išleisti.

– Ar po to gavote daug naujų darbo pasiūlymų?
– Turėjau pasiūlymų, tačiau vis laukiau geresnių. Kvietė Lietuvos klubai, buvo siūlymų iš Lenkijos ir Latvijos, bet kažkaip vis laukiau, sakiau, gal bus geriau. Atėjo laikas, kai jau reikėjo pasirinkti. Nusibodo būti dykaduoniu, pasiilgau darbo, norėjosi vėl stoti prie kokios nors komandos vairo.

– Anksčiau daugiau dirbote kaip vyriausiojo trenerio asistentas. Ar vyriausiojo trenerio postas jums yra iššūkis?
– Nežinia, ar čia iššūkis. Priėmiau „Atleto" pasiūlymą ir stengsiuosi kuo geriau atlikti darbą. Aišku, aš noriu ir sau įrodyti, kad įmanoma kažką nuveikti su šia komanda, pasižiūrėti, ką galiu padaryti kaip vyriausiasis treneris.

– Kokie tikslai keliami „Atletui" šį sezoną?
– Klauskit vadovų, man jie nesako (šypsosi). Aš nenoriu žadėti, kad turnyrinėje lentelėje kilsime ar krisime. Mano tikslas yra kovoti dėl pergalės per kiekvienas rungtynes. Pavyks ar nepavyks – kitas klausimas. Mano užduotis yra uždegti vaikinus kovoti, kad jie vykdytų trenerio sumanymus ir nugalėtų.


Rodyti komentarus
nu ka,sekmes jam,gal ka ir padarys su atletu,gal nebus jau toks ryskus autsaideris...
2006-01-22
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 1

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
Rodyti visas naujienas