Rokas Giedraitis po triumfo pasaulio čempionate skubėjo į mokyklos baigimo šventę
Vilniuje bei Kaune iškilmingai sirgalių sutiktas ir tik naktį iš pirmadienio į antradienį į Šiaulius sugrįžęs taikliarankis sako, kad vis dar gyvena triumfo nuotaikomis, kurių nesugadino nė tai, kad latviai iš arenos palubių paleido ne Lietuvos, o Serbijos vėliavos spalvų balionus: „Pergalės akimirką to nė nepastebėjau“.
Sutiko su ąžuolo lapų vainikais
Giedraitis, rugpjūtį švęsiantis devynioliktąjį gimtadienį, vakar kartu su rinktinę treniravusiu tėčiu Robertu Giedraičiu bei komandos strategu Egidijumi Vasiliausku prieš iškilmingą mokyklos baigimo šventę trumpam užsuko į miesto Savivaldybę, kurioje valdžios atstovai pasaulio čempionus sutiko su ąžuolo lapų vainikais ir skambiais sveikinimo žodžiais.
Tai – tik simbolinis dėmesys pasaulio čempionams. Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas patikino, kad šalies didvyriams bus įteiktos ir piniginės premijos: „Kokios jos bus, dar negaliu pasakyti, tačiau aišku viena – tai bus tikrai ne šimtinės“.
Ažuolo lapų vainikais pasidabinę Rokas ir Robertas Giedraičiai bei strategas Vasiliauskas dar netiki tuo, ką padarė. „Mums dar prireiks kokios savaitės, kad suvoktume šią pergalę. Kol kas nebuvo kada apie viską pagalvoti. Nesitikėjome tokio sirgalių ir žiniasklaidos dėmesio nei Vilniuje, nei Kaune. Tas dėmesys vargina, tačiau yra labai malonus”, – vakar šypsojosi treneris Giedraitis. Jo teigimu, didelės įtakos pergalėms turėjo audringai palaikę sirgaliai: „Kai pamatėme juos tribūnose, net širdį suspaudė“. Treneris pridūrė, kad šiai krepšinio jaunimo kartai neprilygsta niekas: „Juk jie – pasaulio čempionai“.
Laukia pakvietimų
Roberto Giedraičio sūnus aštuoniolikmetis Rokas seniau niekada nebuvo kviestas į savo amžiaus Lietuvos rinktines. Tačiau per dvi vasaras ūgtelėjęs net 21 centimetrą, šiemet jaunasis šiaulietis iškovojo galimybę žaisti pasaulio čempionate ir kartu su rinktine užkopė ant aukščiausios apdovanojimų pakylos.
Paklaustas, kaip vertina savo pasirodymą Pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionate, Rokas Giedraitis nedaugžodžiavo: „Kai tik turėdavau galimybę žaisti, visuomet stengiausi parodyti viską, ką moku“. Kalbėdamas apie ateities planus vaikinas sakė, kad kol kas dar niekas neaišku – laukia komandų pakvietimo. Čia jo tėtis pridūrė, kad artimiausiu metu sūnus ilsėsis, o po to ir vėl kibs į darbą: „Galbūt jį pakvies kokia Šiaulių miesto komanda“.
„O gal Rokas kitą sezoną žais jūsų treniruojamoje Utenos miesto ekipoje?“, – smalsaujame. „Gal. Nieko negaliu dar pasakyti“, – šyptelėjo ilgametis „Šiaulių“ stratego Antano Sireikos auklėtinis bei buvęs mūsų miesto krepšinio komandos treneris Robertas Giedraitis.
Kvietimą į rinktinę gavo ne dėl to, kas yra jo tėtis
Įdomu tai, kad šiauliečiai Giedraičiai – tėvas ir sūnus – vienoje komandoje kaip treneris ir žaidėjas buvo pirmą kartą. Pats Rokas tikina, kad ši situacija pridėjo papildomos atsakomybės ir žaisti buvo kur kas sunkiau, tačiau apie tai, kad su tėčiu pasidabins pasaulio čempionų medaliais, niekada nė svajoti nesvajojo:
„Tas jausmas – nerealus. Kai tik iškovojome pergalę, užplūdo begalė minčių, kurių nė žodžiais apsakyti negaliu“.
Visiems, kurie iškart ieško priekabių ir priekaištingai panosėje murma, kad tėvelis į rinktinę pasikvietė savo sūnų, derėtų žinoti, kad Rokas kvietimą į rinktinę gavo dėl to, kaip žaidžia, o ne dėl to, kas yra jo tėtis. Vertėtų pridurti, kad į jaunimo rinktinės kandidatų sąrašą Rokas buvo įtrauktas dar vasarį – kur kas anksčiau, nei buvo pakviestas jo tėtis – su Utenos „Juventus“ komanda LKL mažajame finale kovojęs Robertas Giedraitis tik pasibaigus sezonui gavo kvietimą į jaunimo rinktinės trenerių štabą.
Tą vakar patvirtino ir Robertas Giedraitis: „Jausmas, kartu su sūnumi pasidabinus pasaulio čempionato aukso medaliais, buvo labai keistas. Nes jis pirmasis buvo pakviestas į jaunimo rinktinę. Man tik vėliau buvo pasiūlyta prisijungti. Pirmiausia jis yra žaidėjas, o tik vėliau – mano sūnus. Jis turėjo įrodyti, kad nusipelnė vietos rinktinėje“.
Krapikas: „Rokas padarė didžiulę pažangą”
Dvejus metus Regionų krepšinio lygoje (RKL) žaidęs ir šiemet su „Švarūnės-Limegos“ komanda Šiaulių krepšinio lygos (ŠKL) aukso medaliu pasidabinęs Rokas Giedraitis, anot jo buvusio trenerio Mariaus Krapiko, per kelerius metus padarė didžiulę pažangą.
„Mano treniruojamas jis subrendo kaip žaidėjas ir tikrai buvo vertas patekti į komandos, laimėjusios Pasaulio jaunimo (iki 19 metų) krepšinio čempionatą. Didžiuojuosi Roku ir kartu su visais sveikinu iškovojus šį titulą“, – kalbėjo treneris.
Kol komandos draugai kovojo ketvirtfinalyje, Rokas perlaikė lietuvių kalbos egzaminą
Rokui Giedraičiui pastarosios savaitės buvo išties įtemptos: vaikinas ne tik siekė pergalių Pasaulio jaunimo čempionate, bet ir demonstravo per dvylika mokslo metų įgytas žinias.
Nors krepšinis nuo šešerių metų šia sporto šaka susidomėjusio vaikino gyvenime užima pirmąją vietą, praėjusį penktadienį pirmenybę buvo priverstas skirti mokslui. Rokas Giedraitis negalėjo žaisti pasaulio čempionato ketvirtfinalyje, nes privalėjo perlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Dabar jis džiaugiasi: „Egzaminas nors ir perlaikytas, bet išlaikytas“.
Krepšininkas paklaustas, ar nebuvo sunku susikaupti egzamino metu, kai komandos draugai tuomet siekė pergalės ketvirtfinalyje prieš lenkus, patikino, kad visas mintis sutelkė į mokslus: „Visas pašalines mintis nustūmiau į šoną ir susikoncentravau“.
Šiauliuose egzaminą perlaikęs Giedraitis atvažiavo į rungtynes joms jau gerokai įsibėgėjus ir antroje mačo pusėje sėdėjo ant atsarginių suolelio.
Kadangi jis nedalyvavo komandų pristatyme, krepšininkas negalėjo išbėgti į aikštę.
Malonus dėmesys
Kartu su Roku ir Robertu Giedraičiais į susitikimą su miesto valdžia atvyko ir trečiasis mūsų miesto pasaulio čempionas – treneris Vasiliauskas.
Pusiau rimtai, pusiau juokais strategas, nė nesulaukęs žurnalistų klausimų, išpyškino: „Kaip jaučiamės? Puikiai, o kaip jūs?“.
Trenerio teigimu, didžiulis dėmesys jo neišvargino: „Juk tai – ne fizinis darbas. Bendravimas su visais – vienas malonumas. Malonu gatvėse regėti žaliai geltonus sirgalius“.
Egidijus Vasiliauskas sakė, kad komandos branduolys tvirtas jau penkerius metus – visi puikiai žino vieni kitų ydas ir įpročius: „Vieni kitiems nusileidžiame. Kur reikia – padedame. Tas vieningumas ir buvo didžiulis žingsnis pergalės link“.
Komentuodamas tai, kad rinktinėje buvo net trys šiauliečiai, strategas juokėsi: „Gal šiauliečių genai geri? Jie nusipelnė vietos rinktinėje ir daugiau dirbo. Čia nėra jokių protegavimų“.
Vasiliauskas: „Jeigu Aniulis būtų buvęs geresnis, būtų atstovavęs rinktinei”
Kartu su jaunimo rinktine pasaulio auksą iškovojo ne tik šiauliečiai, bet ir kaimynai kuršėniškiai Dovydas Redikas bei Egidijus Mockevičius. Nors Kuršėnų sporto mokyklos direktorius Vidmantas Janušauskas apgailestauja, kad rinktinėje vietos neatsirado praėjusių metų Europos čempionui kuršėniškiui Evaldui Aniuliui, strategas Vasiliauskas tam turėjo paaiškinimą.
„Jis pats pasirinko savo gyvenimą. Jis išvažiavo į Ameriką, treneriai jo nematė visą sezoną. Aniulis į rinktinę atvažiavo pavėlavęs ir čia yra jo pasirinkimas. Jeigu jis būtų buvęs geresnis, jis tikrai būtų buvęs rinktinės sudėtyje“, – vakar sakė strategas.
Egidijus Vasiliauskas paklaustas, kokį poilsį rinksis po varginančio darbo rinktinėje, sakė, kad jis bus ir aktyvus, ir pasyvus: „Galbūt nuvyksime į Palangą, galbūt – žvejosime. Ilsėsiuosi ten, kur tvyro gera nuotaika ir aplink – gera kompanija. Visada sakau – po pergalės reikia švęsti. O rytoj ir vėl kibti į darbus“.
Patinka, ką darome? Padėkoti galite čia.
