Nuo 2004 m. profesionaliai rungtyniaujantis 29 metų 207 cm ūgio Matas Niparavičius šį sezoną atstovauja Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) „Š. Marčiulionio krepšinio akademijos“ klubui.

Aukštaūgis papasakojo apie šio sezono tikslus, savo karjeros vingius bei labiausiai įsiminusius įvykius krepšinyje.

– Savo karjeroje teko rungtyniauti ir LKL, ir RKL lygose. Dabar esate Nacionalinėje krepšinio lygoje. Ką manote apie šią lygą ir kuo ji skiriasi nuo kitų?

– Kol kas dar sunku kažką konkrečiai pasakyti, esu čia sužaidęs tik tris rungtynes. Tačiau pirmas įspūdis yra tikrai geras. Yra daug pajėgių komandų, su kuriomis reikės „kapotis“ iki pat paskutinės minutės. Manau tai suteikia daug žavesio, kai niekad nežinai, kas gali laimėti. Matau labai įdomų ir nenuspėjamą sezoną.

– „Š. Marčiulionio krepšinio akademijos“ komanda šį sezoną gerokai pasikeitusi. Kaip vertinate ekipos galimybes?
– Dar prieš sezoną, burdami komanda turėjome keletą tikslų. Pirmas ir pagrindinis tikslas liko toks pats – ugdyti jaunus krepšininkus, kurie pasinaudoję mūsų komanda kaip tramplinu, vėliau galėtų išplaukti į platesnius vandenis. Tuo pačiu, norėjosi įnešti ir šiek tiek patirties, kad tie jauni žaidėjai lengviau adaptuotųsi NKL lygoje. Tad manau mums pavyko suburti labai neblogą kolektyvą, kur bus jaučiamas geras jaunų ir patyrusių žaidėjų balansas.  Konkrečiai prognozuoti galimų vietų ir rezultatų nelabai linkęs. Aišku, norisi tikėti, kad žaisime gerai ir busime bent pirmoje lentelės pusėje.

– Ar yra iškelti tam tikri tikslai ?
– Pagrindinis tikslas – kiekvienose rungtynėse atiduoti visas jėgas. Pasibaigus rungtynėms, nesvarbu laimėsim ar ne, norisi žinoti, kad padarėme viską, ką galėjome. Labai smagu stebėti jaunus žaidėjus, kurie tai supranta. Sugebėjome laimėti vieną mačą, kai atsilikinėjome net 26 taškų skirtumu. Tokie dalykai parodo komandos charakterį, kuris manau yra tikrai tvirtas. Apie LKL mes tikrai nemąstome, bent jau kol kas. Mūsų tikslas kuo geriau pasirodyti NKL lygoje, o paskui jau žiūrėsim. Eisime žingsnis po žingsnio.

– Kaip manote, kokios savybės reikalingos aukšto meistriškumo krepšininkui?
– Sunku pasakyti. Yra daug krepšininkų, kurie skiriasi kaip diena ir naktis, bet ir tie, ir tie sėkmingai rungtyniauja. Tad vieno konkretaus recepto būti, ko gero, negali. Tačiau užsispyrimas, maksimalizmas ir pasitikėjimas savimi – manau yra tos savybės, kurios tikrai padeda kiekvienam krepšininkui.

– Ar planuojate tapti treneriu?
– Kol kas apie tai negalvoju. Turiu mėgstamą darbą, dar pajudu aikštelėje, tad šiuo metu esu patenkintas tuo, ką darau. Kaip bus ateityje, sunku pasakyti. Faktas, kad nenorėčiau visai nutolti nuo krepšinio, nemanau, kad ir sugebėčiau.

– Kaip pavyksta pailsėti nuo krepšinio?
– Nuo krepšinio pailsiu darbe, nebūna kada apie krepšinį galvoti . O jei rimtai, tai krūviai nėra tokie dideli, kad pervargčiau fiziškai ar emociškai. Su nekantrumu laukiu savaitgalių, kada žaidžiame rungtynes.
Savo laisvalaikį leidžiu įvairiai. Kartais susitinku su draugais, kartu pažiūrime kokias nors rungtynes, gana dažnai nueinu į kino teatrą. Vasarą, aišku, veikla kiek įvairesnė. Tuomet stengiuosi kuo dažniau ištrūkti prie ežerų ar pikniką susiorganizuoti. Visada smagu su gera kompanija išsikepti šašlyką ir pailsėti prie vandens.

– Ar pasiilgstate JAV?
– Žinoma. Ten praleidau keturis metus, liko daug pažįstamų ir draugų. Planuoju kitą vasarą važiuoti aplankyti visus ir pasidaryti nedidelę ekskursiją po šalį.

Fanų klausimai

– Sveikas, Matai. Kadaise vaikystėj mums teko rungtyniauti vienas prieš kitą. Atsimenu buvai vienas talentingiausių Lietuvos krepšininkų tuo metu. Kiek pamenu buvo ir jaunių rinktinės ir NBA stovyklos. Bet kažkodėl įspūdinga karjera nesusiklostė. Kodėl taip atsitiko? Traumos? Pasikeitė prioritetai? Kodėl vienas talentingiausių to meto krepšininkų taip niekada ir neužsivilko vyrų rinktinės marškinėlių? Sėkmės tau. (Justas Kučinskas).
– Labas, ačiū už gerus žodžius. Sportinė karjera yra jau toks dalykas, kurio per daug nesuplanuosi. Taip, norai ir tikslai buvo aukšti, tačiau įvyko kaip įvyko. Traumos padarė savo. Jau per patį pirmą profesionalų sezoną, turėjau dvi operacijas, kurios labai stipriai paveikė tolimesnius mano planus. Tačiau niekada nemėgstu žvalgytis atgal. Visada realiai vertinu situaciją, žiūriu, ką turiu šiuo momentu ir ką daugiausiai iš to galima išspausti. Tam ir praleidau keturis metus Amerikos universitete, kad traumos atveju visada turėčiau atsarginį variantą. Tuo atsarginiu variantu dabar ir naudojuosi.

– Ačiū už sezoną, kai gynei „Ežerūno – Kario“ garbę. O dabar klausimas: kurie geriausi krepšinio fanai sutikti per tavo karjerą?
– Fanų esu matęs išties nemažai. Buvo visokių: visiškai pametusių galvas dėl savo komandos, o buvo ir tokių, kurie ateidavo tiesiog praleisti laiko, nes nenorėjo sėdėti namie. Įsiminė atmosfera, kuri būdavo kai dar žaisdavau JAV universitete. Ten varžybas visada žiūrėdavo nuo 9–ių iki 13–kos tūkstančių žiūrovų. Kai nuvažiavau, tikrai nesitikėjau, kad žmonės gali būti taip susidomėję studentų krepšiniu. Adrenalino kiekis kraujyje būdavo tiesiogiai proporcingas sirgalių skaičiui tribūnose.  Žinoma, pernai metais „Ežerūno“ fanai irgi padarė įspūdį. Manau kiekvienam krepšininkui žaidusiam komandoje, buvo be galo malonu jausti tokį palaikymą.

– Labiausiai įsiminusios rungtynės per jūsų karjerą?
– Ilgai galvoti nereikia. Tai buvo mano pirmasis sezonas po studijų JAV. Žaidžiau už Klaipėdos „Neptūną“ ir išvykoje susirėmėme su Kauno „Žalgiriu“. Sugebėjome juos įveikti pačioje halėje. Jausmas buvo tikrai geras. Visa komanda buvo ekstazėje.

– Didžiausias tinginys krepšininkas, kurį teko sutikti?
– Būtų labai nekorektiška kolegų atžvilgiu pradėti mėtytis pavardėmis. Tuo laibiau, kad nebuvau sutikęs tokio, kuris būtų nepataisomas tinginys. Visi mes šiek tiek patinginiaujame, visi būname pavargę ir be nuotaikos. Tik kažkurie perlipa per tą tinginį ir juda toliau, o kiti – ne. Kiekvienas renkasi savo kelią. Tačiau pažinojau vieną tokį krepšininką, kuris buvo ypač atsipalaidavęs ir per rungtynes kartais žaisdavo net su dantų krapštuku burnoje.

– Jūsų linkėjimas NKL fanams, klubams bei kolegoms.
– Manau visi norėtumėm, kad šis sezonas būtų pilnas intrigos ir įdomių rungtynių, kuo daugiau pratęsimų ir adrenalino. Labai panašu, kad viskas ta linkme ir juda. Yra daug panašaus pajėgumo komandų, kurios nori lipti kuo aukščiau ir kovoti dėl čempionų titulo. Tad ir palinkėsiu visiems intriguojančio ir neprognozuojamo sezono. Ačiū už klausimus.

Rodyti komentarus
LLLNa Ežerūne nieko įspūdingo nerodė, bet svarbiausiuose pereinamosiose rungtynėse su Puntuku jis buvo kaip žvėris, to šiemet Molėtams ir trūksta.


Jis tikrai buvo ir vienas is lyderiu RKL finaluose, gal ne visada szausdavo, bet buvo vienas is lyderiu ir RKL finaluose. O Pereinamojoje serijoje, tai tikrai buvo kaip zveris. :)
2011-10-25
Atsakyti
LLL
Na Ežerūne nieko įspūdingo nerodė, bet svarbiausiuose pereinamosiose rungtynėse su Puntuku jis buvo kaip žvėris, to šiemet Molėtams ir trūksta.
2011-10-25
+1
Atsakyti
to aaa
o ka jis ten isstukino? negirdejau nieko.
2011-10-25
Atsakyti
aaa
gaila, nebuvo klausimo kaip jis savo rinktines draugus isstukino anoniniminiam laiske Endrijaiciui :DDD ir kaip jo niekas ten nekente :)
2011-10-24
Atsakyti
fanas
kokiu dar krepsinio pagrindu?

jis net uzdvaros statyt nemoka, jau nekalbu apie metima i krepsi.

Vieninteli ka jis parsiveze is JAV, tai arogancija ir pasikelima. Ten visi budami eiliniai bartukai jauciasi kieti belekaip:)
2011-10-24
Atsakyti
kk akademjja
Man idomu, kur jis mokesi krepsinio pagrindu, nes baudu, metimai steinint 1 ranka atrodo graudziai...
2011-10-24
-1
Atsakyti
Anonimas
kokia karjera,cia karjera. net jomanto geresne karjera.nesupratau
2011-10-24
-1
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 7

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
Rodyti visas naujienas