Klubo vadovas išauklėja ir aukštaūgius

2011-11-20 17:04
Daiva Janauskaitė, „Klaipėdos diena“
Po sunkios traumos, patirtos varžybų metu, Osvaldas Kurauskas liko ištikimas krepšiniui ir pasiryžo visas jėgas skirti Klaipėdos komandai į lyderius išvesti. Metęs perspektyvų darbą uoste, jaunas vyras dabar daugiau laiko skiria „Neptūno“ klubui nei šeimai.

Krepšinį žaidžia nuo septynerių

– Dauguma lietuvių berniukų nuo mažens svajoja tapti saboniais ir marčiulioniais. Ar ir jūs taip atėjote į krepšinį?
– Nuo vaikystės buvau judrus vaikas, kieme žaisdavau kvadratą, futbolą, kitus judrius žaidimus. Buvau gal septynerių, kai draugas pasigyrė, kad pradėjo lankyti krepšinio treniruotes. Paprašiau, kad ir mane nusivestų. Taip pradėjau mokytis žaisti krepšinį. Tiesa, mokykloje metams buvau pabėgęs iš krepšinio, bandžiau žaisti futbolą. Paskui pajutau, jog labai noriu žaisti būtent krepšinį, ir grįžau. Krepšininku buvau iki trisdešimties, kol patyriau rimtą traumą.

– Ar susižeidėte sportuodamas?
– Vyko Lietuvos krepšinio lygos varžybos, žaidžiau už „Neptūną“ ir rungtynių metu trūko kelio sąnario raiščiai. Teko daryti sudėtingą operaciją, po to – reabilitacija. Džiaugiuosi, kad medikams pavyko mane pastatyti ant kojų. Dabar vėl galiu sportuoti ir savo malonumui žaidžiu „Edrijos“ komandoje „Švyturio“ mėgėjų lygoje.

Komandoje – lyg šeimoje

– Komandoje žaidžiantys žmonės turbūt tampa gerais draugais. Kokie santykiai paprastai sieja jos narius?
– Strategai dažnai sako – jei nori kažką laimėti, treneris žaidėjams turi būti draugas, jeigu nori daug pasiekti, jie turi būti labai geri draugai, o jeigu nori pasiekti skambių titulų, komanda turi būti kaip šeima. Vidinis ryšys tarp žaidėjų, trenerių ir komandos administracijos turi būti be galo tvirtas bei nuoširdus, negali atsirasti didelių nesusikalbėjimų. Kasdien po dvi treniruotes, drauge leidžiamas laikas prieš ir po jų, kai kurie krepšininkai net pietauja kartu, kelionės į varžybas. Sezono metu kai kurie sportininkai net su savo šeimomis ne tiek daug laiko praleidžia. Nenuostabu, kad taip intensyviai bendraujant kyla ir konfliktų.

– Koks tokioje situacijoje yra klubo direktoriaus vaidmuo?
– Būna visokių situacijų. Neretai turi būti psichologas, tenka nubausti, pabarti, o kartais net mokyti bendravimo. Kad suprasčiau, kodėl žaidėjai priekaištauja treneriui, pastaruoju metu per varžybas pats sėdžiu ant žaidėjų suolelio. Stengiuosi tapti jungiamąja grandimi tarp komandos žaidėjų ir trenerio. Būna ir kultūrinių nesusipratimų, juk komandoje yra ne vienas svetimšalis. Mano užduotis – teisingai sukomplektuoti komandą, kad tai būtų ne tik puikūs žaidėjai, bet ir gero būdo žmonės. Direktorius turi sugebėti rasti rėmėjų, yra ir kitų svarbių darbų, kuriuos visus suminėti būtų sudėtinga.

Užsienietį mokė sveikintis

– Gal galėtumėte papasakoti, kaip sekasi iš užsienio atvykusiems krepšininkams?
– Vienas žaidėjų, atvykęs iš Jungtinių Amerikos Valstijų, savo universitete buvo žvaigždė, kur aptarnaujančio personalo buvo daugiau nei komandos narių. Pas mus jam šalta, salės per mažos, rūbinės prastos, o dar tenka budėti. Budėjimų metu du krepšininkai savaitę rūpinasi, kad per treniruotes būtų geriamo vandens, atgabenti kamuoliai, rūpinasi kitu inventoriumi. Krepšininkams buvo juoko, kai žvaigždei teko tai daryti. Jam pačiam tai buvo iššūkis. „Cementuojant“ komandą daug prisideda kapitonas Martynas Mažeika, jis pats yra buvęs legionierius ir puikiai supranta, kaip jaučiasi atvykėliai.

– Koks skirtumas tarp mūsiškių ir atvykėlių?
– Amerikiečiai mėgsta patinginiauti, o lietuviai įpratę sunkiai dirbti. Amerikietį teko mokyti net bendravimo elementoriaus. Jis nesuprasdavo, kad atėjus reikia paduoti ranką. Šūktelėdavo visiems: „Hai!“, ir viskas. Mėnesį teko aiškinti, kaip čia įprasta bendrauti. Jis pasakodavo, kaip viskas vyksta Amerikoje. Bandėme vieni kitus suprasti. Manau, tai ne tautybės, o asmenybės bruožas. Kitas „Neptūne“ žaidžiantis amerikietis pasižymi puikiu charakteriu. Žaidime jis – kovotojas, o už aikštelės ribų – džentelmenas, inteligentas, pasistengė pramokti daug lietuviškų žodžių. Susižeidęs paprašė nuskausminamųjų ir skubėjo toliau kovoti, nors amerikiečiams tai nebūdinga.

Atsisakė karjeros uoste

– Ar klubo direktoriui reikalingas specialus išsilavinimas?
– Esu įsitikinęs, kad bet koks universitetinis išsilavinimas išmoko bendravimo kultūros, suteikia platesnį požiūrį į gyvenimą. Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete esu įgijęs bakalauro ir magistro diplomus. Šios studijos buvo susijusios su uosto technologijomis ir valdymu. Tačiau pradėjęs dirbti krepšinio klube įstojau į Anglijos Vorčesterio universiteto trenerio magistro studijas, kad įgyčiau ir teorinių šios srities žinių. Labai gerai, jog čia dėstomi ir sporto pedagogika, vadybos dalykai, žymūs treneriai skaito paskaitas, veda praktinius užsiėmimus.

– Baigęs rimtas studijas turėjote puikią darbo perspektyvą uoste.
– Turėjau. Trejus metus dirbau Klaipėdos valstybinėje jūrų uosto direkcijoje ir galėjau kilti karjeros laiptais. Bet taip pasisuko gyvenimas. Tiesiog labai aistringai myliu krepšinį. Man patinka darbas, kurį dabar dirbu, nors ir atima daug laiko. Išeinu iš namų anksti ryte, grįžtu vėlai vakare. Dažnai dėl to susilaukiu žmonos priekaištų. Ateinančių metų sausį susilauksime antrojo vaiko, tad nenuostabu, kad ji norėtų daugiau dėmesio ir pagalbos.

Uošvis sugalvojo anūkei vardą

– Jūsų žmona buvo šokėja. Ji turėtų jus suprasti.
– Ir supranta. Yra šokusi pagrindinėje ansamblio „Žuvėdra“ komandoje.

– Gal jūsų meilės istorija primena filmo scenarijų apie sportininką ir šokėją?
– Aš Eliną mieste seniai buvau pastebėjęs, tada dar nieko apie ją nežinojau. Ilgi garbanoti plaukai, visa jos išvaizda buvo įstrigę man į širdį. Draugui pasakiau, kad man ta mergina patinka. O kartą viename vakarėlyje susitikome. Po metų įvyko vestuvės. Esame šešerius metus laimingai vedę.

– Tapote ne tik žymaus sportinių šokių ansamblio šokėjos vyru, bet ir garsaus dainininko Edmundo Kučinsko žentu. Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas?
– Susilaukėme dukrelės, kuriai dabar beveik pusketvirtų metų. Pusmetį rinkome dukrai vardą, niekaip negalėjome apsispręsti. Galiausiai žmonos tėtis paragino greičiau rasti sprendimą, nes dukrelė buvo bevardė. Senelis pasiūlė prie žmonos vardo pridėti vieną raidę ir pavadinti Selina. Taip ir nusprendėme. Uošviai yra puikūs mūsų draugai, gyvename netoli vieni kitų. Kol neturėjome vaiko, kartą per savaitę važiuodavome vis į kitą pirtį. Dabar šio pomėgio esame atsisakę. Senelis labai myli anūkę, radęs laisvą minutę ateina su ja pažaisti. Šventes švenčiame kartu su mano ir žmonos tėvais.

– Ar jaučiate, kad tapote garsenybės šeimos nariu?
– Šeimoje apie tai niekas negalvoja. Uošvis turi ypatingų sugebėjimų nepaprastai skaniai pagaminti mėsą, pavyzdžiui, befstrogeną. Po dukrelės gimimo dažnai palepindavo paties pagamintais patiekalais. Būti drauge – labai geras jausmas. Nuo pirmųjų mūsų pažinties dienų sutapo biolaukai, todėl bendrauti su žmonos tėvais labai lengva.

Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (10)
Sakykit ką norit svarbu, kad Neptūnas pasirodytų šiemet, o tie direktoriai dzin.
2011-11-22
Atsakyti
Anonimas
manau mokyti kitus jaunas dar reikia daug patirties paciam gi labai labai jaunas tur but jauniausias klubo vadovas visoje lietuvoje.
2011-11-21
+1
Atsakyti
anksciau prie komandos tai nesededavo kiek teko matyt varzybas arenoj tik db pradejo sedet salia komandos
2011-11-21
Atsakyti
mym
blem kaip juokinga skaityt komentarus matosi kad pavydit zmogui kuris pasieke to ko jus niekad loxiukai nepasieksit
2011-11-21
Atsakyti
Uosvis
Karjeristas dolbanas. Tai teisingiausias sito direktoriaus apibudinimas.
2011-11-21
Atsakyti
to - klasko
VO TU TAI EKSPERTAS TURBUT ESI. NEJUOKINKIT JUS, PATYS NIEKO NEPASIEKE, ZMOGUS IR MOXLO RAGAVES IR ZAIDE PATS, TAIP KAD NEI VIENAS CIA JO NEPRARUNGSIT - JUS LOPAI O NE JIS...
2011-11-21
Atsakyti
as
nepavydekit tautieciai, kad ir koks jis bebutu ir kokiu budu atsidure dabartinese pareigose, bet manau, kad jis si darba daug geriau dirba, nei buve neptuno vadovai. sekmes
2011-11-21
-2
Atsakyti
kriause
dar jam ilgai sudais plaukti kol isplauks.
2011-11-20
Atsakyti
na eilini karta parode kad yra pizonas nieko neismanantis ir tik uosvio deka sedi ten kur sedi, puse straipsnio uosvi gyre :D
2011-11-20
Atsakyti
klasko
tokias nesamones raso apgailetinas staipsnis tur but nieko nenusimano apie krepsini.
2011-11-20
-2
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 10

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.