NCAA treniruočių pragarą ištvėręs aukštaūgis mina pirmuosius žingsnius Europoje (2 video)

2011-12-04 14:55
Mantas Bertulis, „BasketNews.lt“ korespondentas
Deividas Bušma mėgaujasi gyvenimu Italijoje
Deividas Bušma mėgaujasi gyvenimu Italijoje
Nuotr. Pierpaoloromano.it
Tinklalapis „BasketNews.lt“, kaip ir kiekvieną sekmadienį, supažindina skaitytojus su vis skirtingu lietuviu, žaidžiančiu už Lietuvos ribų. Šį kartą rubrika „Po pasaulį su krepšinio kamuoliu“ pristato interviu su 24 metų 212 cm ūgio puolėju Deividu Bušma.

Aukštaūgis lietuviams iki šiol nėra labai gerai pažįstamas, kadangi tik šį sezoną pradėjo valgyti profesionalaus krepšininko duoną, kuomet vasarą sudarė kontraktą su antrame Italijos divizione rungtyniaujančia Brešos „Centrale del Latte“ komanda.

„Norėjau žaisti Ispanijoje arba Italijoje, todėl buvau laimingas, kad galėsiu rungtyniauti pastarojoje šalyje“, – kalbėjo Bušma.

Vidurio puolėjas Italijoje vidutiniškai per 20 minučių pelno po 10,1 taško, atkovoja po 5,7 ir perima po 1,3 kamuolio, blokuoja po 0,9 metimo bei renka po 11 naudingumo balų.

– Kaip pradėjote savo krepšininko karjerą? – „BasketNews.lt“ paklausė Bušmos.
– Krepšinį žaidžiu nuo dvylikos metų. Žaisti pradėjau Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokykloje. Prisimenu, kaip tėvai nuvežė į pirmą treniruotę ir ten prasidėjo mano krepšininko karjera. Iš pradžių sekėsi sunkokai, nes kiti vaikai jau buvo įgiję neblogus krepšinio įgūdžius, o aš dar tik mokiausi varinėtis kamuolį. Todėl iš pradžių nelabai patiko būti vienu iš silpniausių savo grupėje, bet po kelerių metų, pramokęs žaisti, įsimylėjau krepšinį ir nuo tada jau nebegalėjau gyventi be šio sporto. 

– Kodėl nusprendėte mokytis būtent JAV?
– Būdamas septyniolikos jau buvau pabaigęs Vlado Knašiaus krepšinio mokyklą ir treniravausi su Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) komanda Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“. Pasibaigus sezonui atsirado galimybė išvykti mokytis ir žaisti krepšinį į JAV, todėl pasitaręs su tėvais nusprendžiau pasinaudoti šia galimybe ir vasaros pabaigoje išskridau į JAV. Ten mokiausi vidurinės mokyklos dvyliktoje klasėje ir žaidžiau krepšinį. Po to persikėliau į Aidaho valstijos universitetą, kuris rungtyniauja NCAA lygoje. Visi metai praleisti JAV tikrai yra neįkainojami ir brangūs. Ten pasisėmiau daug krepšinio ir gyvenimo patirties. Per tuos metus teko žaisti prieš aukščiausio lygio krepšininkus, kurie dabar Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) jau yra tapę žvaigždėmis. Vidurinėje mokykloje ir universitete žaidžiau prieš tokius krepšininkus kaip Michealas Beasley, Ty Lawsonas, Kevinas Love'as, Craigas Brackinsas, Russelas Westbrookas, Derickas Williamsas ir t.t. Taip pat teko žaisti įvairiose arenose, kur fanų būna virš 30 tūkst. Universitete taip pat įgijau išsilavinimą, kuris bus tikrai naudingas baigus krepšininko karjerą. Galėčiau pasakyti, kad ten praleidau geriausius savo paauglystės metus. Gyvenimas buvo smagus, daug ko išmokau, pamačiau. Krepšinis apskraidino mane per visas JAV valstijas. Turbūt nesu buvęs tik keliose valstijose.

– Pirmuosius dvejus metus Jūs NCAA lygoje atlikdavote tik epizodinį vaidmenį, tačiau viskas pasikeitė paskutiniais metais. Ar sulaukdavote daug dėmesio Aidaho valstijos universitete?
– Atvykęs į Aidaho universitetą pirmo sezono pradžioje žaidžiau neblogai, bet įpusėjus sezonui mano žaidimo laikas mažėjo, nes komandos draugas, kuris buvo antrasis aukštaūgis mūsų komandoje, pradėjo rodyti tikrai gerus rezultatus. Todėl treneris daugiau žaisdavo per jį. Jis su trimis komandos nariais buvo ketvirtamečiai, todėl komanda kaip ir priklausė jiems. Antrą sezoną sužaidęs vos kelias rungtynes gavau pėdos traumą, todėl pasitaręs su treneriu nutariau, kad neišnaudosiu šių metų ir pasinaudosiu galimybe grįžti kitais metais bei sužaisti pilną sezoną pagal NCAA duodamą „Red Shirt“ galimybę. Paskutiniais metais ėmiausi daugiau iniciatyvos ir reikėjo būti vienam iš komandos lyderių. Kadangi per kelerius metus jau buvau įgavęs nemažai patirties ir mano žaidimas buvo patobulėjęs, žaisdavau daugiau ir rezultatyviau.

Stengiausi aikštelėje daryti viską. Stengiausi būti geriausias kiekvienoje kategorijoje – tiek gynyboje, tiek puolime. Ar tai būtų blokai, atkovoti kamuoliai ar pelnyti taškai, visada stengiausi padėti komandai iškovoti pergalę. Aidaho valstijos universitetas nėra labai didelis ir jis turi vidutinio lygio kategoriją pagal krepšinio lygį NCAA lygoje. Todėl daug dėmesio ten negaudavau, tačiau visi studentai mus palaikydavo ir kaskart einant lauke visi atpažindavo krepšininkus bei sveikindavo su pergale. 

– Vasarą nusprendėte persikelti į Italiją ir ten pradėti savo profesionalo karjerą. Kas lėmė tokį sprendimą?
– Taip, vasarą, po sezono pabaigos suradęs agentą pradėjau su juo dirbti ir ieškoti profesionalaus klubo Europoje. Vasarą praleidau Lietuvoje ir maždaug vasaros viduryje sulaukiau vieno iš geresnių pasiūlymu iš antrame Italijos divizione rungtyniaujančios Brešos „Centrale del Latte“ komandos. Klubas atrodė tikrai geras – tiek treneriai, tiek direktoriai, tiek pati komanda – viskas atrodė labai gerai. Todėl po maždaug savaitės, daug nesvarstęs, nusprendžiau pasirašyti kontraktą su šia komanda. Norėjau žaisti Ispanijoje arba Italijoje, todėl buvau laimingas, kad galėsiu rungtyniauti pastarojoje šalyje. Brešos komanda taip pat neturėjo „centro“ pozicijoje žaidžiančio krepšininko. Prieš tai ji žaisdavo su dviem mažesniais puolėjais, todėl buvau patenkintas, jog turėsiu savo svarbią poziciją komandoje ir galesiu jai padėti.

– Palyginkite NCAA ir antrojo Italijos diviziono lygių skirtumus. 
– Antrame Italijos divizione krepšinis tikrai skiriasi nuo NCAA, bet taip pat turi ir panašumų. Pirmiausiai tai NCAA lygoje atakai yra skiriamos 35 sekundės, o Europoje – 24, todėl koledže komandos labai neskuba ir stengiasi sėkmingai suregzti derinius puolime. Italijoje krepšinis greitesnis, gynybinis žaidimas labai geras, komandose rungtyniauja nemažai veteranų, todėl jie žaidžia protingai ir išnaudoja savo patirtį. NCAA lygoje teko susidurti su komandomis, kur dažniausiai dominuoja keli žaidėjai ir kuriems reikia skirti daugiausiai dėmesio. Čia komandose daugmaž visi žaidėjai yra pajėgūs įmesti virs 20 taškų per rungtynes, todėl reikia būti atsargiems, žaisti komandinį žaidimą ir gintis kartu. Teisėjavimas taip pat skiriasi, bet man priimtinesnis yra Italijoje, nes čia labiau leidžiama žaisti fiziškai po krepšiais. Tai leidžia man agresyviau kovoti dėl kamuolių ir išnaudoti savo ūgį. Italijos lygoje tikrai yra pajėgių ir gerų žaidėjų iš Italijos, bet labiausiai dominuoja legionieriai – dažniausiai amerikiečiai. Komandų sudėtys yra labai panašios, visi klubai turi po du amerikiečius, kurie dažniausiai žaidžia įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose. Jie taip pat dažniausiai yra rezultatyviausi komandoje. Komandos dar turi po kelis snaiperius, kurie būna iš Italijos arba legionieriai iš kitų šalių, kaip Mindaugas Lukauskis ar Donatas Slanina.

– Komandoje esate aukščiausias krepšininkas (212 cm). Ar tai duoda didelį privalumą kovojant dėl minučių aikštelėje?
– Na dėl ūgio man minučių niekas neduoda. Turbūt labiau žiūri, kaip išnaudoju savo ūgį aikštelėje ir kaip žaidžiu. Manau, minučių kiekis aikštelėje priklauso nuo to. Bet žinoma, ūgis krepšinyje yra tikra dovana, nes tai suteikia galimybę atlikti daug dalykų aikštelėje tiek puolime, tiek gynyboje. Pačioje lygoje, kaip minėjau, nėra labai daug aukštaūgių, bet yra ir keletas dominuojančių aukštų krepšininkų. Jie yra daug metų žaidę Eurolygoje ir čia turbūt atsidūrė dėl didesnio atlyginimo, bet jų žaidimo lygis yra labai aukštas ir per treniruotes daug laiko praleidžiame analizuodami jų žaidimą. Man visada patinka žaisti prieš aukšto lygio žaidėjus ir tuo labiau savo pozicijoje, nes tai būna geras testas pačiam.

– JAV universitetų krepšinio komandų sirgaliai tituluojami kaip vieni aistringiausių sirgalių. Ar Italijoje sirgalių palaikymas labai skiriasi nuo NCAA?
– Taip, NCAA lygoje teko rungtyniauti visur – ir NBA arenose, ir didžiausių koledžų arenose, kur būna virš 30 tūkst. sirgalių, kurie išsidažę mokyklos spalvomis neprisėsdavo net minutei per visas rungtynes bei keldavo triukšmą. Atvykęs čia ir žaisdamas prieš 1-2 tūkst. sirgalių jaučiausi lyg treniruotėje ar draugiškose rungtynėse, bet sirgaliai čia labai aistringi ir ištikimi. Mūsų komanda, kiek žinau, turi vieną ar du sirgalių klubus, kurie visada iškelia komandos vėliavą per rungtynes ir palaiko mus. Tačiau sirgalių klube žmonių turbūt yra vos kelios dešimtys. Tuo tarpu mūsų arenoje žiūrovų dažniausiai būna apie 1,5-2 tūkst. Italijoje tai normalu. Čia visas dėmesys nukreiptas į futbolą.

– Rungtynes visada pradedate starto penkete, ekipoje esate taikliausiai dvitaškius metantis ir daugiausiai blokų „išrašantis“ krepšininkas. Taip pat – antras pagal kovą dėl kamuolių. Ar dabar demonstruojate geriausią sportinę formą ar tiesiog lengvai pritapote prie komandos?
– Vasarą praleidęs Lietuvoje daug dirbau individualiai ir stengiausi sustiprėti fiziškai. Kai artėjo laikas išvykimui į Italiją, pradėjau daugiau bėgioti ir pamažu atsistatyti sportinę formą. Todėl atvykus į Italiją ir ten pradėjus treniruočių stovyklą man buvo tikrai lengva bei nuo pradžių rodžiau gerą sportinę formą. Turbūt tai turėjo įtakos mano žaidimui šį sezoną. Taip pat galiu pasakyti, kad Aidaho valstijos universitete su komanda turbūt praėjome pro pragarą, nes ten lakstydavome tikrai daug. Treneris norėdavo pamatyti, kurie žaidėjai pasiduos nuovargiui, ar palūš morališkai, ar fiziškai ir kurie tęs ir kovos toliau. Dėl to dažnai mus stumdavo iki absoliutaus limito. Todėl sunkesnių treniruočių stovyklų nei Aidaho valstijos universitete mano karjeroje turbūt nebebus. Prie komandos žaidimo taip pat pritapau gana lengvai, nes čia žaidžiame komandinį žaidimą, visi dalijasi kamuoliu ir stengiasi pasiekti pergalę. 

– Visgi tik kas antrose rungtynėse surenkate dviženklį taškų skaičių. Du kartus buvote surinkę 33 naudingumo balus ir du kartus po 2 naudingumo balus. Kokios tokio bangavimo priežastys?
– Per keletą rungtynių buvau prisirinkęs pražangų, todėl teko praleisti pusę rungtynių ant suolelio. Po to antroje mačo pusėje teko žaisti atsargiau ir žaidimas gaunasi blankesnis. Žinoma, kartais būna ir rungtynių, kai nesiseka įmesti, tada labiau stengiuosi žaisti gynyboje ar dar kaip nors padėti komandai. Kol kas su komanda laimime daug rungtynių, todėl skųstis negalima ir reikia toliau stengtis bei rungtyniauti kuo sėkmingiau – sezono pradžioje užsitikrinti poziciją tarp geriausių komandų lygoje. 

– Šiuo metu komanda savo sąskaitoje turi šešias pergales ir du pralaimėjimus. Ar klubo vadovus, trenerius ir sirgalius tenkina toks rezultatas?
– Mūsų pergalių skaičius tenkina ir stebina visus žmones, varžovus ir sirgalius, nes ši ekipa praėjusį sezoną rungtyniavo trečioje pagal pajėgumą Italijos lygoje. Todėl jai sėkmingo sezono niekas neprognozavo. Neturėjome jokio spaudimo, svarbiausias reikalavimas buvo išlikti pačioje lygoje, tačiau sezono pradžioje mūsų tikslai buvo pakliūti į atkrintamąsias. Kai ten pakliūsime, tada pakelsime savo tikslus aukščiau ir stengsimės iškovoti kuo daugiau pergalių bei patekti į finalą. Gerus rezultatus jau demonstravome prieš sezono pradžią. Laimėjome šešerias iš septynerių draugiškų rungtynių. Nusileidome tik vienai komandai – Samaros „Krasnie Krilya“, kuri rungtyniauja Rusijos pirmenybėse. Tačiau net ir jiems kibome į atlapus, nes pralaimėjome tik keliais taškais. Turbūt tą agresyvumą ir gerą žaidimą perkėlėme į sezoną.

– Komandą treniruoja buvęs garsus Italijos krepšininkas Sandro Dell'Agnello. Kokios šio trenerio savybės patinka?
– Su treneriu radome bendrą kalbą jau pirmą dieną. Atsimenu, kai atvykau, kartu prisėdome ir aptarėme komandos tikslus, mano vaidmenį komandoje ir ko iš manęs tikimasi. Man Sandro komandos treniravimo sistema labai patinka. Treneris – neaušinantis burnos be reikalo, viską išaiškina trumpai ir aiškiai, todėl daugiau laiko praleidžiame aikštelėje dirbdami. Aš taip pat stengiuosi sunkiai dirbti aikštelėje ir dažnai dirbu papildomai po treniruočių. Gerbiame vienas kito darbą ir gerai sutariame. Kadangi pats visą gyvenimą žaidė krepšinį jis labai gerai supranta žaidėjus ir jų poreikius. Stengiasi, jog visi žaidėjai būtų laimingi ir turėtų savo rolę komandoje. Propaguoja labiau komandinį žaidimą ir mėgsta, kai žaidėjai dalijasi kamuoliu. Jis yra labiau gynybinio stiliaus treneris ir daug laiko praleidžiame mokydamiesi jo gynybos sistemų. Jis tiesiog dievina Sienos „Montepaschi“ komandą, dažnai mums apie ją pasakoja ir daug ką iš jos kopijuoja bei bando panaudoti mūsų žaidime. Keletą kartų man pačiam teko sėdėti prie jo kompiuterio, kur jis rodė vaizdo medžiagą su Kšyštofu Lavrinovičiumi ir mokė mane taip pat judėti gynyboje. Treneris yra įsitikinęs, kad „Montepaschi“ yra geriausia komanda visoje Europoje bei teigia, jog Kšyštofas yra vienas iš penkių geriausių puolėjų Europoje. 

– Vienose gynybinio stiliaus NCAA rungtynėse esate blokavęs 8 metimus, o Jūsų komanda šventė pergalę. Kaip jautėtės po rungtynių? 
– Gerai atsimenu tas rungtynes, nes gynyboje gerai žaidžiau ne tik aš, bet ir visa komanda. Su komanda įmetėme apie 50 taškų, bet priešininkams leidome įmesti vos 40 taškų. Atsimenu puolime nelabai sekėsi įmesti, nes pelniau tik aštuonis taškus, todėl labiau pasireiškiau gynyboje. Ta diena tikrai įsimintina – treneris buvo laimingas, nes pagaliau parodėme gerą gynybinį žaidimą, kurio jis iš mūsų laukė. Jaučiausi tikrai gerai. Po to sužinojau, jog pagerinau mokyklos ir visos „Big Sky“ konferencijos blokų rekordą, todėl gavau kelis titulus. Koks mano mėgstamiausias krepšinio elementas? Turbūt kaip ir kiekvienam žaidėjui – žaisti puolime ir krepšio atakavimas, tačiau tiek pat džiaugsmo gaunu po gero dėjimo ar po stipresnio bloko, kuomet kamuolys skrieja kelis metrus atgal. Todėl mėgstu tiek puolimo, tiek gynybos elementus.

– Kaip praleidžiate savo laisvalaikį? Papasakokite apie Brešą.
– Laisvalaikio darbo dienomis daug neturime, nes dažniausiai būna po dvi treniruotes per dieną, todėl stengiuosi kuo daugiau pailsėti ir atsigauti. Tačiau savaitgaliais ar po rungtynių būna laisvo laiko. Visada su amerikiečiais iš savo komandos važiuojame į Milaną. Ten smagus naktinis gyvenimas, daug naktinių klubų, žmonių iš visos Europos ir pasaulio, kurie moka angliškai. Ten visada gerai praleidžiame laiką. Taip pat stengiuosi pamatyti kuo daugiau Italijos ir kaskart laisvesnę dieną nuvažiuoju į Veneciją ar Florenciją. Prieš išvažiuodamas dar norėčiau pamatyti Romą ir Koliziejų, bet iki ten labai toli važiuoti. Tikiuosi, kaip nors pavyks ten atsidurti.

Breša – nedidelis ir gražus miestas. Čia yra keletas pastatų, išlikusių nuo labai senų laikų. Yra įžymi pilis, katedra, bažnyčia ir operos namai, kurie atrodo tikrai įspūdingai. Yra daug gerų restoranų, kurie gamina skanų maistą. Didžiausia problema yra tai, kad beveik niekas nekalba angliškai, todėl sunku susišnekėti, kai užsisakinėji maistą. Čia italai angliškai ištaria vos kelis žodžius, todėl pats stengiuosi mokytis italų kalbos ir kaskart klausinėju, ką kiekvienas žodis reiškia. Dažniausiai valgau įvairiausius makaronus, picas ir lazanijas. Dažnai stengiuosi pats gamintis maistą ir pasigaminti ką nors iš lietuviškų patiekalų.

– Kokiais trimis būdvardžiais apibūdintume save?
– Paprastas, užsispyręs, ištikimas.

– Tradicinis rubrikos klausimas: Ką žmonės kalba apie Lietuvos krepšinį?
– Tiek JAV, tiek Italijoje Lietuvos krepšinis yra labai gerbiamas. Atsimenu, JAV 2010 metais pasaulio čempionato metu visi buvo sužavėti Lietuvos rinktinės pasirodymu ir daug kas buvo susirūpinę, jog Lietuva gali laimėti prieš JAV. Taip pat čia Italijoje visi stebėjome Europos čempionatą ir visi buvo įsitikinę, kad Lietuvą pamatysime su Ispanija finale. Kai lietuviai krito prieš makedonus visi buvo labai nustebę. Daug kas žino stipriausias Lietuvos komandas – Kauno „Žalgirį“ ir Vilniaus „Lietuvos rytą“. Kartais seka jų rezultatus. Mano komandos draugo mėgstamiausias žaidėjas yra Šarūnas Jasikevičius. Jis visada stengiasi žaisti taip, kaip Jasikevičius ir atiduoti kuo aštresnį perdavimą po krepšiu. Daug kas žino Arvydą Sabonį ir jo pasiekimus, taip pat – Liną Kleizą, nes jis NBA demonstruoja gerą krepšinį.

Bušmos žaidimo epizodai:




Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (39)
nezymiai
nezymiai geresne samhano versija, nieko gero is jo nebus
2011-12-07
+1
Atsakyti
lkl
pradzioj parasyta 207cm. veliau 212cm. tai kiek istikro?
2011-12-05
+1
Atsakyti
NoSwh
Tikiuosi jis nebus Ilgauskas 2
2011-12-05
Atsakyti
ksystofui bus atlikta nugaros operacija, o bnews dar miega.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2011-12-04
-1
Atsakyti
greenzIš video tikrai atrodo universalus centras, puolimo arsenalas nėra skurdus, pataikyt gali iš vidutinio nuotolio. Gal kas domisi labiau juom? Ar išaugs iš jo kas nors, ar eilinis vidutiniokas bus? Pasidalinkit mintim, nes tikrai atrodo neblogai, bent jau iš video.


Galima ir apie Andriuškevičių gerą video susukt 6 minučių, įdėt vien taiklius metimus, blokus ir t.t. ir atrodys , kad lb geras žaidėjas, bet tame ir esmė, kad reikia sprest ne iš kelių min video o iš visų rungtynių. Jei būtų jau toks geras žaidėjas kaip visi čia galvojat tai manau nebūtų nežinomas.
2011-12-04
+1
Atsakyti
Foto kaip iš kokio geimo :D
2011-12-04
-1
Atsakyti
VižaAtleisk, tai kokio galo tau tas Bušma, jei jis nepasidarbuos kuo Lietuvai. Nebent tu jo finansininkas :))) Be pykčio ;)


O kokia nauda jis duotu Lietuvai jei lostu lk'e? Paziurek kiek lietuviu nelosia tam lk'e. Kazkaip tu cia keistai suki. O jei jau apie pati zaideja, tai jam jau geriau ten tobuleti nei cia.
2011-12-04
-1
Atsakyti
Samhan lygio...
2011-12-04
Atsakyti
Viža
Juk dirba Beobasket interesams.
2011-12-04
+1
Atsakyti
Viža
DB, arba dar blogiau, dabartinė grandų vadovybė tuo net nesuinteresuota.
2011-12-04
Atsakyti
DB
Palikit tuos jaunus ramybeje, jau geriau jie zaidzia uzsieni, kur is ju reikalaujama zaist, o ne kaip zalgiryje, Turi kontraktus ilgus, ir suda mala aiksteleje, nes zino, kad ju neismes
2011-12-04
-2
Atsakyti
Viža
Atsiprašau, buvo skirta >>AfersitasO7.
2011-12-04
Atsakyti
Viža
Atleisk, tai kokio galo tau tas Bušma, jei jis nepasidarbuos kuo Lietuvai. Nebent tu jo finansininkas :))) Be pykčio ;)
2011-12-04
Atsakyti
nu uz javtoka geresnis
2011-12-04
-4
Atsakyti
VižaĮdomu, kaip užpultų prie sudvejintos gynybos. Mažai naudoja fizinės jėgos, o matyt - gali. Ir judesiukai labai jau neatšlifuoti, tiek NCAA, tiek Brešijoj. Jam būtina į tą Lietuvos komandą, kuri rūpinasi žaidėjo tobulėjimu. Tik ne Rūdupis su Šeškum priešakyje. Šiauliai, manyčiau.BN.lt ačiū už rubriką, labai reikalinga, klausimai super.


Kodel jam butinai reikia zaisti Lietuvoje? Ka jis cia gero matys? Pamato koki zaideja idomesni ir iskart jam reikia zaisti Lietuvoj, atsigaukit.
2011-12-04
+2
Atsakyti
vienintelis minusas, kad po kaše visai nevaldo kairės rankos, visi metimai metami dešine ranka.
2011-12-04
-2
Atsakyti
Viža
Įdomu, kaip užpultų prie sudvejintos gynybos. Mažai naudoja fizinės jėgos, o matyt - gali. Ir judesiukai labai jau neatšlifuoti, tiek NCAA, tiek Brešijoj. Jam būtina į tą Lietuvos komandą, kuri rūpinasi žaidėjo tobulėjimu. Tik ne Rūdupis su Šeškum priešakyje. Šiauliai, manyčiau.

BN.lt ačiū už rubriką, labai reikalinga, klausimai super.
2011-12-04
-1
Atsakyti
Anonimas
aikit sakot i zalgiri jam dar toli iki eurilygos lygio,letas matos yra zaidejas
2011-12-04
-2
Atsakyti
Humas
nebijo fizinio kontakto, metimas, regis, minkstas. jei viskas bus gerai, 2oje lygoj neuzsibus.
2011-12-04
Atsakyti
Alter Ego
Vytautas_DidysisRudupiui reikia aukstaugiu... Butu labai gerai jei i Rudupi eitu :)


Jus gal nebekiskit savo tu prienu kiekviename zingsnyje, zmogus dziaugiasi savo Italijos komanda, grazia salim. O cia tuoj atsiranda veikeju, kurie ji siuncia į provincijos kaima, ka tu siulai nutraukt jam sutarti ir vaziuot į prienus? ne kaimo kisenei sitas centras.
2011-12-04
+1
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 39

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.