Patiejūnas: apie prancūzišką pasą, treniruotes per Kalėdas ir stovyklas vaikams

2012-01-15 08:00
Mantas Bertulis, „BasketNews.lt“ korespondentas
Klemensas Patiejūnas būdamas 34 metų ir 186 cm ūgio vis dar deda į krepšį
Klemensas Patiejūnas būdamas 34 metų ir 186 cm ūgio vis dar deda į krepšį
Nuotr. Dvelec.com
Po daugiau nei mėnesio pertraukos į tinklalapį „BasketNews.lt“ grįžta sekmadieninė rubrika „Po pasaulį su krepšinio kamuoliu“. Šį kartą skaitytojus supažindiname su aštuntus metus Prancūzijoje rungtyniaujančiu Klemensu Patiejūnu.

34 metų 186 cm ūgio įžaidėjas beveik visą savo karjerą praleido už Lietuvos ribų. Iš viso per dvylika metų trunkančią legionieriaus karjerą Patiejūnas yra žaidęs penkiose šalyse.

Patiejūnas rungtyniauti svetur išvažiavo 2000 m. ir nuo to laiko atstovavo Lulėjo „Plannja Basket“ (Švedija), Izmyro „Karsyaka“ (Turkija), Liublianos „Geoplin Slovan“ (Slovėnija), Ovaro „Ovarense Aerosoles“ (Portugalija), „Evreux Basket“, „Besancon“, „Nanterre“, „Chalons an Champagne“ bei Pajūrio Bulonės „Maritime“ (visi Prancūzija) ekipoms.

Šią vasarą atakų organizatorius iš Pajūrio Bulonės persikėlė į Ruaną, kur gina SPO komandos garbę. Šiuo metu ji antrame Prancūzijos divizione savo sąskaitoje turi 5 pergales, 11 pralaimėjimų, 21 tašką ir žengia šešioliktoje vietoje.

Tuo tarpu Patiejūnas šį sezoną vidutiniškai pelno po 7,9 taško, atkovoja po 1,8 ir perima po 1,4 kamuolio, atlieka po 5 rezultatyvius perdavimus bei renka po 10,9 naudingumo balo.

– Kaip atšventėte Naujuosius metus ir Šv. Kalėdas? Ar buvote grįžęs į Lietuvą? – tinklalapis „BasketNews.lt“ paklausė Patiejūno.
– Atšventėme labai ramiai. Per Šv. Kalėdas buvome namie su šeima. Pasigaminome daug skanių patiekalų, pripirkome vaikams dovanų. Tai buvo vienos gražesnių Kalėdų per mano gyvenimą. Buvo smagu, skanu ir gražu. Per Naujuosius buvome nuvykę pas draugus, kur irgi labai ramiai pasitikome 2012 metus. Jau kitą dieną teko sportuoti, todėl iki paryčių nešventėme.

Į Lietuvą per šventes negrįžtame. Visų pirma – dukrytė dar maža ir būtų per daug problemų, o antra – mano sportinė forma Lietuvoje krenta labai greitai. Per tas kelias dienas norisi pamatyti daugelį draugų ir dažniausiai būna „nuo stalo prie stalo“. Turiu neigiamos patirties, todėl likau Prancūzijoje ir treniravausi.

– Papasakokite apie savo karjeros pradžią.
– Pradėjau sportuoti nuo 8 metų pas gerą vaikų trenerį Gintautą Reginą. Tuo pačiu metu dar lankiau ir plaukimą, bet, matyt, griežta trenerio ranka privertė rimčiau žiūrėti į krepšinį ir likti jame. Vėliau „užkabino“ tos fantastiškos Maskvos CSKA ir Kauno „Žalgirio“ kovos. Taip pat pamenu, kai treneris mus vesdavo į legendinės Vilniaus „Statybos“ komandos rungtynes, kur žavėdavomės Šarūno Marčiulionio žaidimu. Bet aš talento kišenėje neturėjau. Plaukdavau pasroviui. Rimčiau sportuoti pradėjau nuo 18 metų. Iki 22 metų žaidžiau Vilniuje, o vėliau tų laikų „Alitos“ ekipos treneris Vitoldas Masalskis pasikvietė mane į Alytų, kur, galima sakyti, jau visiškai atsidaviau profesionaliam sportui.

– Išvykęs iš Lietuvos, keturis sezonus rungtyniavote skirtingose valstybėse. Kodėl taip dažnai keitėte komandas? Kuri iš šalių (Švedija, Turkija, Slovėnija, Portugalija) labiausiai įsiminė?
– Iš pradžių važiuodavau ten, kur pasiūlydavo geriausias sąlygas, komanda dalyvavo tarptautiniuose turnyruose ir be abejo mokėjo daugiausiai pinigų. Taip jau atsitiko, kad teko pakeliauti po šias keturias šalis ir keisti komandas kasmet. Tuo metu mano tikslas buvo pasirodyti kuo didesniam trenerių, klubų vadybininkų ir agentų skaičiui bei ateityje tikėtis, kad kažkas man pasiūlys darbą. Turkijoje, Slovėnijoje ir Portugalijoje darbą gavau dėl to, kad sėkmingai dalyvaudavau vasaros stovyklose, kurios vykdavo Vengrijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje. Treneriai, klubų vadybininkai, matyt, pasižymėdavo mano pavardę ir vėliau per agentus mane susirasdavo. Keisti komandas tekdavo todėl, kad kasmet sąlygos gerėdavo. Jau galėdavau rinktis.

Visos šalys įsiminė tik geruoju. Būdavau geruose klubuose, tad nematydavau blogosios medalio pusės. Visos šios šalys ir jų kultūros yra labai skirtingos, todėl jas lyginti yra gana sudėtinga, bet geriausiai jaučiausi Turkijoje. Manau dėl to, kad mano komandos draugai visur mane kviesdavo, o aš neatsisakydavau (šypsosi). Todėl nemažai pamačiau tikrosios Turkijos, o man ji patiko – klimatas, maistas, žmonės, laisvalaikio praleidimas ir požiūris į darbą. Tarp kitko niekur kitur nemačiau tokios pagarbos vyriausiems šeimos žmonėms kaip Turkijoje.

– Dabar Prancūzijoje jau rungtyniaujate aštuntą sezoną. Kas jus taip „užkabino“ šioje šalyje?
– Po sezono Portugalijoje mane pasikvietė „Evreux Basket“ komanda, bet tik ketverioms rungtynėms, kad padėčiau jai išlikti antrame Prancūzijos divizione. Vėliau pasiūlė pratęsti sutartį ir kitam sezonui. Tuo metu jau buvau pavargęs nuo šalių, kultūrų ir klimato kaitaliojimo bei su žmona nusprendėme bandyti „užsikabinti“ Prancūzijoje ilgesniam laikui. Šalis tvarkinga, gyvenimo kokybė aukšta, mokslas nemokamas, sveikatos apsauga sutvarkyta, kontraktas garantuotas ir t.t. Kai turi šeimą, tai tampa svarbu. Kontrakto dydis jau nėra pats svarbiausias dalykas, todėl ir nusprendėme, kad liekame Prancūzijoje ilgesniam laikui. Atrodo, kad viskas vyksta pagal planą.

– Ar jau gerai mokate vietinę kalbą? Nebuvo kilę minčių priimti Prancūzijos pilietybę? 
– Kalbą moku, bet ne taip gerai, kaip galėčiau mokėti. Kai kalbi keturiomis kalbomis, praktiškai nei vienos taisyklingai ir nemoki. Šiuo metu jau tvarkausi pilietybės dokumentus. Mano dukrytė gimė Prancūzijoje, sūnus geriau moka prancūziškai, nei lietuviškai, žmona nori likti tik Prancūzijoje – tad teks tapti prancūzu (šypsosi).

– Prancūzijoje gyvenate jau aštuonerius metus, tačiau dar nei karto nesate žaidęs pirmame šalies divizione. Ar dar turite kokių neįgyvendintų tikslų krepšinio aikštelėje?
– Na, jeigu norėčiau patekti į Pro A lygą, turėčiau geriau įdegti, gauti amerikietišką pasą bei būti be penkių minučių Nacionalinės krepšinio asociacijos žaidėjas (juokiasi, – Red.). Arba turėčiau būti Lietuvos rinktinės lygio įžaidėjas. Treneriai Prancūzijoje mėgsta labiau amerikietiško tipo įžaidėjus nei europiečius. Toks visos lygos stilius. Kaip krepšininkas Prancūzijoje esu nemažai pasiekęs. Kažko įrodinėti man jau nebereikia, todėl pastaruosius penkerius metus mėgaujuosi žaidimu, stengiuosi labiau rūpintis savo kūnu ir išlaikyti gerą sportinę formą. 

Šiandien svarbiausias neįgyvendintas mano tikslas yra triumfuoti antrajame Prancūzijos divizione su Ruano komanda. Šiandien tai yra svarbiausia. Viskas daroma vien dėl to. Mažai kas tiki, kad mes tai padarysime, bet jei netikėsi – nelaimėsi.

– Kiek metų dar ketinate rungtyniauti? 
– Jeigu būdamas 35 metų dar galiu įdėti į krepšį, tai nežinau, kur yra mano limitas. Pamenu, kad sulaukęs 30-ies maniau, jog dar porą metų pažaisiu ir užteks, bet šiandien esu beveik 35-erių ir nesijaučiu kažkuo prastesnis, nei buvau 30-ties. Kaip dedu, taip ir dedu (šypsosi, – Red.). 

Iš tiesų labai sunku pasakyti, kada baigsiu karjerą. Ji gali tęstis ir penktoje pagal pajėgumą Prancūzijos lygoje, tad tikrai nežinau. Manau, kad viskas priklausys nuo įvairių pasiūlymų. Kai sulauksiu patrauklesnio pasiūlymo nei žaisti krepšinį arba kai žaisdamas jau nebejusiu malonumo, tada ir teks kabinti sportbačius ant vinies.

– Galbūt norėtumėte karjerą baigti Lietuvoje? Ar esate numatęs, ką veiksite baigęs karjerą?
– Apie Lietuvą visada pagalvoju. Būtų malonu pažaisti Lietuvoje ir ypač dabar, kai Lietuvos krepšinio lygos (LKL) lygis yra pakilęs, bet kai ramiai atsisėdu ir viską apsvarstau, suprantu, kad tikimybė yra labai maža. Šiandien dar nežinau, ką veiksiu baigęs karjerą, bet daug kas sako, kad būčiau neblogas treneris. Žinau, kad vadovausiu, nes tai krepšinio aikštelėje darau jau apie 15 metų. Tik, kol kas nežinau – ar klubui, ar komandai, ar arenos apsaugos tarnybai.

– Ar jūsų karjerai turėjo įtakos traumos?
– Rimtų traumų patyręs nesu, tad, ačiū Dievui, negaliu apie tai nieko atsakyti. Mažų buvo, bet tai mano karjeros nepaveikė.

– Praėjusį sezoną jūsų komanda baigė būdama trečia, o šiuo metu užima vos šešioliktą vietą. Kodėl ekipai taip nesiseka?
– Mano supratimu įvyko štai kas: pasibaigus vasarai susirinko neblogi žaidėjai, bet jie buvo prastos sportinės formos. O kai kojos neklauso, tai ir taktika nelabai padeda. Ypač šiemet, kai lygoje yra labai daug lygiaverčių komandų. Daug rungtynių pralaimime kelių taškų skirtumu, todėl ir esame taip žemai, bet tikiu, kad pakilsime aukščiau. Komandos tikslas – patekti į atkrintamąsias, nors prieš sezoną klubas buvo iškėlęs tikslą patekti į penketuką.

– Ar antroje Prancūzijos lygoje žiūrovai tokie pat aistringi, kaip ir Lietuvoje? 
– Sirgaliai rungtynes stebi labai įvairiai. Yra regionų, kur žmonės labiau myli krepšinį, o yra tokių, kur populiaresnis futbolas ar regbis. Ten, kur žmonės myli krepšinį, arenos būna pilnutėlės. Išskirčiau Limožo „CSP Elite“, Le Portelio ESSM, Buržo „JL Bourg“, „Boulazac“ ir Ruano SPO ekipų sirgalius. Tai komandų fanai, kurie labai aistringai palaiko savo žaidėjus ir ekipą, aktyviai dalyvauja klubo veikloje. Limožo „CSP Elite“ ar „Boulazac“ komandų namų rungtynėse susirenka po 5 tūkst. žiūrovų. Kituose miestuose jų būna ir 2 tūkst., o kai kur ir dar mažiau. Šiuo metu lyga reikalauja, kad antrojo Prancūzijos diviziono klubai turėtų labai tvarkingas arenas. Žinau, kad dauguma klubų jau yra paruošę projektus naujoms arenoms, talpinančioms apie 5 tūkst. žiūrovų, statyti ir po kelerių metų tai sėkmingai padarys.

Mūsų rungtynėse arena būna pilna, t.y. apie 2 tūkst. žmonių. Sirgaliai ir rėkia, ir švilpia, ir ploja. Jauti, kad vyksta rungtynės. Po mačo ištikimiausi klubo fanai pasilieka ir laukia žaidėjų, norėdami juos pašnekinti bei sužinoti daugiau apie situaciją komandoje, pralaimėjimų priežastis ar tiesiog pagirti po pergalių.

– Koks įsimintiniausias įvykis ar kuriozas buvo nutikęs per jūsų aštuonerių metų karjerą Prancūzijoje? 
– Kuriozų nebuvo, nes stengiuosi į tokias situacijas nepatekti. Įsimintinų įvykių tikrai yra nemažai. Teko porą kartų finaluose pažaisti Paryžiaus „Bercy“ arenoje, kuri talpina 13000 sirgalių. Taip pat esu laimėjęs Pro B lygą bei ir iškritęs iš jos. Tačiau labiausiai įsiminė 2010 metai. Tuomet, kai 2010 m. sausio 18 d. pasirašiau sutartį su Pajūrio Bulonės „Maritime“ komanda ji užėmė vos 16 vietą čempionate. Per likusius keturis sezono mėnesius laimėjome beveik viską ir tapome čempionais, o klubas iškovojo teisę rungtyniauti antrame šalies divizione.

– Pasižymite puikiu aikštės matymu. Ką rinktumėtės: įmesti tritaškį ar atlikti rezultatyvų perdavimą?
– Sunkus klausimas, rinkčiausi nuo situacijos. Jeigu reikėtų mesti – mesčiau, jei komandos draugas būtų geresnėje situacijoje ir žinočiau, kad jis įmes, atiduočiau perdavimą. Jei neklystu, esu atlikęs 12 rezultatyvių perdavimų, bet kadangi statistika man nelabai rūpi, to nesureikšminu. 

– Ar būnant jūsų amžiaus nekyla sunkumų aikštelėje vaikytis jaunus ir energingus žaidėjus?
– Aš sakau taip, jei prancūzams leisi bėgti, jie žais NBA stiliaus krepšinį kiekvienose rungtynėse. Ypač Pro B lygoje, nes čia žaidimo greitis yra didesnis nei Pro A lygoje, o krepšininkai – fiziškai tikrai galingi. Pro A lygoje žaidžiamas protingesnis krepšinis ir reikia daugiau jėgos po krepšiu, bet jeigu leisi varžovams bėgti, krepšinis taps panašus į NBA. Prancūzus reikia imti protu ir rodos, man tai dar pavyksta padaryti. Aišku jaučiasi, kad jaunimas į vyrų krepšinį ateina labiau fiziškai pasiruošęs, nei mano laikais.

– Šį sezoną persikėlėte iš Pajūrio Bulonės į dvigubai didesnį miestą – Ruaną. Kokius pokyčius jaučiate šiame mieste? Ar dažnai nuvažiuojate į šalia esantį Paryžių?
– Ruanas yra vienas gražesnių miestų Prancūzijoje. Man jis šiek tiek primena Vilnių, nes turi didelį, gražų ir jaukų senamiestį. Jame yra labai daug bažnyčių ir graži didžiulė katedra. Miestą kerta upė Sena. Šiame mieste ir regione jaučiuosi pakankamai gerai dar ir todėl, kad čia jau esu buvęs, kai atstovavau „Evreux Basket“ komandai. Dažnai atvykdavome į Ruaną su šeima praleisti savaitgalių. 

Į šalia esantį Paryžių nuvažiuojame retai. Buvome tik porą kartų, nes laisvas dienas, t.y. tik du sekmadienius per mėnesį – pasilieku poilsiui. Paryžiuje esu žaidęs „Nanterre“ ekipoje, tad gerai pažįstu šį labai gražų meilės miestą ir ypač naktinius jo klubus (šypsosi, – Red.).

– Jau ne pirmą vasarą organizuojate krepšinio stovyklą „Athletes In Action“. Papasakokite apie praėjusios vasaros stovyklą.
– Ši stovykla praėjo labai smagiai. Sulaukėme apie 40 vaikų. Kitą vasarą analogišką stovyklą vėl rengsime Kaune, nes tai puiki vieta (A. Sabonio krepšinio mokyklos salėje) – Lietuvos centras. Ankščiau jas organizuodavau keliuose Lietuvos miestuose, norėjau papasakoti vaikams, kaip galima protingai treniruojantis tobulėti kaip krepšininkui. Tačiau vėliau, sužinojęs ką kaimų – Šiaulių ar Klaipėdos – treneriai jiems pripasakoja apie mane, nusprendžiau, kad geriau stovyklas rengsiu tik viename mieste ir, kas norės, tas atvažiuos.  

Anksčiau stovyklos būdavo profesionalesnės, nes stengdavausi, kad vaikai pajustų profesionalių treniruočių lygį, bet dabar orientuojamės į masiškumą, kur svarbiausia – žmogaus asmenybės tobulėjimas. Norisi, kad vaikai žinotų, jog krepšinis – dar ne visas gyvenimas. Yra ir kitų svarbių dalykų. Man labai smagu, kai kartais per „Facebook“ paskaitau apie tuos vaikus, pastebiu, kad jie rado savo vietą gyvenime, yra gyvi, sveiki bei pasitiki savimi.

– Trys būdvardžiai, apibūdinantys jus.
– Paskaitysiu komentaruose (juokiasi, – Red.). Šiaip esu ramus, tvarkingas gyvenime ir siekiantis idealumo krepšinio aikštelėje.

– Tradicinis rubrikos klausimas: Ką žmonės kalba apie Lietuvos krepšinį?
– Be abejo Lietuvos krepšinis labai vertinamas, daug kas seka Lietuvos rinktinės žaidimą. Tik prancūzai sunkiai suvokia, kaip iš 3 mln. gyventojų atsiranda tiek daug aukštų, mąstančių krepšininkų, kurie ir greitai bėga, ir aukštai šoka, ir dar taip tiksliai tritaškius meta. Jie jau žino tokias pavardes, kaip Jono Valančiūno ar Donato Motiejūno. Taip pat labai dažnai prisimena Arvydą Macijauską, Šarūną Jasikevičių, Liną Kleizą, na ir be abejo Arvydą SabonįRimą Kurtinaitį bei Šarūną Marčiulionį.

Rodyti komentarus
1 2  »
Linas
->>to alabama.

Kur girdi kad kas blogo sakytų apie tuos, kas užsidirba užsieny? Keista būna tik tada, kai po kelerių metų matai, kad anie jau ir lietuviško žodžio neatsimeną... Bet ne ta esmė. Čia jų teisė. Kiekvienas pasirenka kaip jam gyventi. Tik jei jau save skaitai prancūzu, tai gal nemandagu niekinti svetimą (savo buvusį kraštą), vadinat Šiaulius ir Klaipėdą kaimu... Ir pan. Kiek žinau, elementarios pagarbos taisyklės reikalauja, kad apie svečios šalies neužgauliotume. Ape save kartias galim pakalbėti visko, mes gi suprantam kad kritika reikalinga, bet to negali pritaikyti užsienio šaliai, nes gali būt paprasčiausiai nesuprastas. Kaip ir dėl šitų Patiejūno kaimų - Šiaulių, Klaipėdos - kai tai sakytų savas, suprasčiau, kad jis tai sako su gera intencija, tikrai mūsų miestuose stokojama kultūros, bet kai užsienietis (Patiejūnas), tai nematai jau jokios tos geros intencijos. Elementari panieka.
2012-01-16
Atsakyti
Linas
->>atsakymas tarybų lietuva.

Tai ar aš ne apie tą patį? Taip ir manau, kad lietuškumo dvasios nuskurdimo šaknys TSRS. Prieškario Lietuvoje retas kas palikdavo kraštą, nors galimybių buvo sočiai - pririšimo prie dvaro jau nebuvo. Atvirkščiai, net atvažiuodavo čionais, pvz. iš JAV. Prisiminkim Amerikos lietuvių krepšininkų desantą, kurie padėjo mums laimėti du EČ aukso medalius...
2012-01-16
Atsakyti
to alabama
ziuriu cia idiotu- patriotu pilnas kiemas su alabama priesaky :) vaikai, kai jus uzaugsit ir mama nebeduos maistpinigiu i mokykla bei reikes uzsidirbti duonos kasni sau ir savo seimai, tada baigsis visi patriotizmai :) islakstysit i anglijas airijas, sedesit fabrikuose ir busit patenkinti :)
2012-01-16
+2
Atsakyti
atsakymas tarybų lietuva
man ne pliusas bet tas krepšininkėlis pabuves kelis mėnesius prancuzijoj jau prancūzas. aš turiu omenį kad jo šaknys tarybinės kurias galima pirkti ir parduoti už biški skanesnė duona
2012-01-16
Atsakyti
radiation
berods 2011 metais krepšinyje net buvo pasirodęs straipsnis apie Klemensą. Aš po straipsniu palikau negražų komentarą Klemenso pusėn. Gailiuosi taip padaręs. Pakeičiau nuomonę apie jį.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2012-01-16
Atsakyti
to emigrantasNebejuokink su savo saknimis, tuoj lietuvoje is vis ne vieno jauno zmogaus nebeliks. pats gyvenu prancuzijoje ir matau, kaip cia sutvarkytos visos socialines garantijos. Duosiu pavyzdi- atvaziavo vienisa motina su vaiku i prancuzija, nes lietuvoje paprasciausiai nebeturejo uz ka vaikui pirkti valgyt. Prancuzai jai skiria pasalpa- apie 600€, socialini busta, vaika priima i mokykla be jokiu problemu. Ji susirado darbeli ir gauna dar 1000€. Maisto produktu kainos cia isvertus i litus ir lietuvoje absoliuciai niekuo nesiskiria, as tikrai neisivaizduoju kaip zmones pragyvena uz 800lt atlyginima, mokedami uz sildyma, daugiau uzdirba. Ir kaip tau atrodo, sita seima jauciasi antrarusiai cia ar lietuvoje?Sorry, cia ne i tema, bet uzveda tokie idiotai su savo pasisakymais apie tevyne. Geras interviu K, respectas tau.


kaip supratau esi arba gejus arba valkata ismaldu prasytojas,nes visi kiti nesididziuoja isvyke is lietuvos,o tuo labiau tevynes nezemina.kitus idiotais vadindamas tik dar labiau pasireiski,kad esi visiskas nevykelis,tokiu mums ir nereikia

to emigrantasNebejuokink su savo saknimis, tuoj lietuvoje is vis ne vieno jauno zmogaus nebeliks. pats gyvenu prancuzijoje ir matau, kaip cia sutvarkytos visos socialines garantijos. Duosiu pavyzdi- atvaziavo vienisa motina su vaiku i prancuzija, nes lietuvoje paprasciausiai nebeturejo uz ka vaikui pirkti valgyt. Prancuzai jai skiria pasalpa- apie 600€, socialini busta, vaika priima i mokykla be jokiu problemu. Ji susirado darbeli ir gauna dar 1000€. Maisto produktu kainos cia isvertus i litus ir lietuvoje absoliuciai niekuo nesiskiria, as tikrai neisivaizduoju kaip zmones pragyvena uz 800lt atlyginima, mokedami uz sildyma, daugiau uzdirba. Ir kaip tau atrodo, sita seima jauciasi antrarusiai cia ar lietuvoje?Sorry, cia ne i tema, bet uzveda tokie idiotai su savo pasisakymais apie tevyne. Geras interviu K, respectas tau.
2012-01-15
-1
Atsakyti
Linas
Dar labai norėčiau pasiklausyti, kokios biesus jis vaikams aiškina "Apie gyvenimą". Ne veltui apie jį, matyt, eina negeros kalbos. Turim nepamiršt, kad kad tarp mūsų knibžda įvairių sektų agentų, kitokių "Teisingo gyvenimo" propaguotojų ir pamokslautojų. Mūsiškiai vaikai, deja, dabar taip išauklėti kad klausytųsi bile kokio pamoklslaujančio užsieniečio. Kaži kodėl Klemensą taip džiugina, kad vakai nenueina krepšinio keliu? Kokį interesą turi?
2012-01-15
+1
Atsakyti
Linas
tarybinė lietuva, Tau pliusas. Tiesą skėlei. Aš išvis pradedu galvoti, reiktų vietoje tų, kurie nemyli šios šalies sukviesti tuos, kurie ją pamiltų. Afrikietis, indas, kinas ar majus ir t. t., jei nori čia gyvent - varyk čion, nes čia jau daug kas pavargę nuo savo tėvynės.
2012-01-15
+1
Atsakyti
Linas
Mokykimės iš rusų. Kur rusai begyventų (juk kartais tikrai nevisada geriau Tėvynėj), bet rusų kalbą, kultūrą tik išimtiniais atvejais pamiršta. Gal mes tikrai kokie tai esam neteisingi. Supuvę. Nežinau.
2012-01-15
Atsakyti
Tadas
Matai kaip: zmonai plaukai siausiasi apie Lietuva pagalvojus (gal Lietuva kazkoks baisus monstras is vaikystes pasaku?!:), vaikai jau 'prancuzai', o ir paciam prancuziskas pasas mielesnis nei lietuviskas. Pats straipsnis, mano nuomone, labiau tiktu kokiam paskalu/blevyzgu portalui ar laidai. Kaip pastebejo ir alabama, per stovyklas, pasak Klemenso, jam /svarbiausia zmogaus asmenybes tobulejimas/, bet pats kalbedamas toki miesta kaip Paryzius, pirmiausia paminejo naktinius klubus ir prisistate ju zinovu.. ka ir besakyti.
2012-01-15
+1
Atsakyti
straipsnis paskaitymui tinka,tik,kad klemensas labai pasiputes,belekokias nesamones velia,matai jis dar i kasi sugeba idet :D kas liecia klemensai stovyklas,tai ka tu gali duoti tokiems kaimams kaip siauliai ar klaipeda?nebent papasakoti kokie afigieni prancuzijoj naktiniai klubai?tavo pasakymas

(Anksčiau stovyklos būdavo profesionalesnės, nes stengdavausi, kad vaikai pajustų profesionalių treniruočių lygį, bet dabar orientuojamės į masiškumą, kur svarbiausia – žmogaus asmenybės tobulėjimas. Norisi, kad vaikai žinotų, jog krepšinis – dar ne visas gyvenimas).

tai tu vedi treniruotes ar baznytines apeigas atlieki?
2012-01-15
-1
Atsakyti
apie tokį žioplį nesu net girdėjes
nors krepšinių domiuosi nuo mažų dienų bet tokio ''lietuvio'' nesu išvisi girdėjes greičiau tokių Lietuva atsikratytu nes jie teršia tautos geno fonda
2012-01-15
-1
Atsakyti
Tarybinė lietuva
jei jau gimė prancūzijoj tai jau prancūzas va kur visos žioplumo šaknys taybų lietuvėlėj
2012-01-15
-1
Atsakyti
to emigrantas
Nebejuokink su savo saknimis, tuoj lietuvoje is vis ne vieno jauno zmogaus nebeliks. pats gyvenu prancuzijoje ir matau, kaip cia sutvarkytos visos socialines garantijos. Duosiu pavyzdi- atvaziavo vienisa motina su vaiku i prancuzija, nes lietuvoje paprasciausiai nebeturejo uz ka vaikui pirkti valgyt. Prancuzai jai skiria pasalpa- apie 600€, socialini busta, vaika priima i mokykla be jokiu problemu. Ji susirado darbeli ir gauna dar 1000€. Maisto produktu kainos cia isvertus i litus ir lietuvoje absoliuciai niekuo nesiskiria, as tikrai neisivaizduoju kaip zmones pragyvena uz 800lt atlyginima, mokedami uz sildyma, daugiau uzdirba. Ir kaip tau atrodo, sita seima jauciasi antrarusiai cia ar lietuvoje?

Sorry, cia ne i tema, bet uzveda tokie idiotai su savo pasisakymais apie tevyne. Geras interviu K, respectas tau.
2012-01-15
-1
Atsakyti
Patefonas
Galetu i zalgiri atvaryt, butu vienas is lyderiu net neabejoju.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2012-01-15
Atsakyti
emigranto komentaras
siaip kazkiek nuvilia, is kitos puses nieko nepakeisi - daug lietuviu yra skersa deje ant savo shaknu. Siaip net nznau - smerkt nesivercia liezhuvis. Pasakysiu tik tiek - prancuzijoj jis yra liks antrarushis(vien del savo kalbos), vaikai kas kita - bet po to jo palikuonims kelio atgal i lietuva nebus - jie tiesiog to nenores, o jis ir liks iki senatves antrarushiu, su stipriu akcentu kalbanciu atvykeliu(nepaisant kaip graziai ji priims vietiniai). Pasirinkimo labai daug nera.
2012-01-15
+1
Atsakyti
Buvau toje stovykloje, tai tikrai buvo labai smagu :) Labai puikios treniruotės, atskleidė krepšinio gudrybių labai daug. :)
2012-01-15
+1
Atsakyti
as
kaireje puseje kampe sedi hitleris ir kaledu senelis :D
2012-01-15
Atsakyti
fanas
jaukus ir mielas interviu, smagu, kad dar yra krepsininku, kurie ne tik kala piniga, bet ir uzsiima socialine veikla, padeda Lietuvos vaikams, respect

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2012-01-15
-1
Atsakyti
"Tačiau vėliau, sužinojęs

ką kaimų – Šiaulių ar Klaipėdos – treneriai jiems pripasakoja apie mane, nusprendžiau, kad geriau stovyklas

rengsiu tik viename mieste. "

Čia tai užstūmė ...
2012-01-15
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.
1 2  »

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 34

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
Rodyti visas naujienas