Solopova: apie tritaškius, WNBA ir Lietuvos rinktinės marškinėlius

2012-01-29 09:45
Mantas Bertulis, „BasketNews.lt“ korespondentas
Marinos Solopovos pagrindinis ginklas – tritaškiai
Marinos Solopovos pagrindinis ginklas – tritaškiai
Nuotr. Daniel Lemoine
Sekmadieninėje tinklalapio „BasketNews.lt“ rubrikoje „Po pasaulį su krepšinio kamuoliu“ pirmą kartą svečiuojasi moteriškos lyties atstovė – šį sezoną legionierės karjerą pradėjusi Marina Solopova.

Netrukus 22 metų gimtadienį švęsianti gynėja Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) debiutavo 16 metų, o po keturių Klaipėdos „Lemminkainen“ ekipoje praleistų sezonų sulaukė solidaus įvertinimo. 

Praėjusį sezoną 180 cm ūgio Solopova buvo pakviesta į Lietuvos rinktinę bei sudarė sutartį su Kauno „VIČI-Aisčių“ komanda.

Po tokių sėkmingų metų Solopova nusprendė pakelti sparnus į aukštu moterų krepšinio lygiu garsėjančią Prancūziją ir 2011-ųjų vasarą suraitė parašė ant kontrakto su Saint-Amando „Union Hainaut“ klubu. Šiuo metu jis vietiniame čempionate yra iškovojęs aštuonias pergales, patyręs devynis pralaimėjimus ir turnyro lentelėje žengia aštuntas.

Šį sezoną Prancūzijos pirmenybėse Solopova vidutiniškai pelno po 9,1 taško, atkovoja po 2,4 ir perima po 1,5 kamuolio bei atlieka po 1,8 rezultatyvaus perdavimo.

„FIBA Europe“ Iššūkio taurės turnyre Solopova renka po 15,3 taško, atkovoja po 2,5 ir perima po 2,8 kamuolio bei atlieka po 2,4 rezultatyvaus perdavimo. 

Lietuvė tritaškius meta dvigubai dažniau, nei dvitaškius, o pagal šią kategoriją turnyre užima antrą vietą (vid. 8,1 trit. per mačą).

– Kaip pradėjote savo krepšininkės karjerą? – tinklalapis „BasketNews.lt“ paklausė Solopovos.
– Krepšinį žaidžiu nuo 11 metų. Galima sakyti, kad karjerą pradėjau žaisdama lauke su draugais. Tuomet mane pastebėjo pirmoji mano trenerė Ramunė Kumpienė. Ji pasiūlė pradėti lankyti krepšinio treniruotes. Ilgai dvejojau, bet pasiryžau į jas atvykti.

– Ar nebuvo noro mesti krepšinį?
– Visada būdavo panašių minčių, bet to nepadariau. Tiesą pasakius, maniau, kad ilgai neužsibūsiu ir krepšinio aikštelėje, nes visus ankstesnius būrelius mesdavau. Taip pat, kai buvau jaunesnė, lankiau karate pamokas, tačiau jos manęs nesudomino. Galbūt dėl to, kad ten nėra daug veiksmo.

– Kelerių metų būdama debiutavote LMKL?
– Jeigu neklystu pirmą kartą stipriausioje Lietuvos moterų lygoje debiutavau būdama 16 metų. Buvo tikrai sunku pereiti iš sporto mokyklos lygio į profesionalių krepšininkių lygį...

– Ketverius metus praleidusi Klaipėdoje persikėlėte į Kauną, kur tapote „VIČI-Aisčių“ ekipos nare. Kaip iš pradžių reagavote į pasiūlymą žaisti Lietuvos čempionių gretose?
– Reagavau paprastai. Malonu buvo sulaukti pasiūlymo iš stipriausios Lietuvos komandos. Apsisprendžiau labai greitai, nes jau buvau pasiruošusi pereiti į aukštesnį lygį.

– Legionierės karjerą turbūt pradėjote kiek netikėtai, kuomet „VIČI-Aistės“ jus paskolino Slovakijos čempionėms. Ar sunku vidury sezono keisti komandas, o vėliau jam nesibaigus vėl grįžti?
– Tiesą sakant, buvo labai baisu viduryje sezono išvažiuoti į kitą tikrai labai gerą komandą, bet kai atvykau ten, apsipratau labai greitai, nes turėjau puikias komandos drauges. Tai buvo labai didelė patirtis mano karjeroje.

– Šią vasarą nutarėte nutraukti sutartį su Kauno ekipa ir išvykote žaisti į Prancūziją. Ar nesigailite tokio sprendimo? 
– Ne, nė kiek nesigailiu. Pirma sezono pusė buvo ganėtinai banguota. Mūsų komanda yra sudaryta iš naujų krepšininkių, todėl prireikė daug laiko, kad susižaistume.

– Prancūzės pasižymi atletiškumu. Ar Prancūzijos čempionate vyrauja greitas ir efektingas krepšinis, panašus į NBA?
– Tai labai priklauso nuo komandų propaguojamo žaidimo stiliaus. Yra ekipų kurios žaidžia greitą krepšinį visas 40 minučių. Yra ir tokių komandų, kurios žaidžia lėtą, pozicinį krepšinį. Tikrai nėra labai lengva konkuruoti su jomis, bet manau, tai puiki vieta tobulėti kaip žaidėjai.

– Prancūzijoje be jūsų žaidžia dar dvi lietuvės  Giedrė Paugaitė ir Eglė Šulčiūtė. Ar pabendraujate su jomis?
– Su Egle bendrauju rečiau, o Giedrė – geriausia mano draugė, tai kalbamės dažnokai. Būdama čia labiausiai pasiilgstu šeimos ir draugų.

– Ar nesusilaukiate pastabų iš trenerio tuomet, kai per rungtynes metate 10 tritaškių?
– Yra specialūs man sukurti deriniai, kad mesčiau tritaškius ir dėl to tikrai nesulaukiu pastabų. Prieš sezoną trenerė man pasakė „Atvykai čia, kad mestum tritaškius“. Tą ir darau. Tritaškis ar du baudų metimai? Sunku pasakyti ką rinkčiausi. Baudas labai jau lengva pataikyti, o kai įmeti tritaškį apima visai kitas jausmas nei pataikius baudas.

– Saint-Amande gyvena tik apie 17 tūkst. žmonių. Ar pakankamai žiūrovų susirenka į jūsų rungtynes?
– Taip, tai tikrai mažas miestas, bet šalia yra Lillis ir Belgija. Į mūsų rungtynes susirenka gana pakankamai – apie 1500 žiūrovų. Kartais ateina ir daugiau, bet skaičius dažnai priklauso nuo varžovių. Turime ištikimiausius sirgalius, kurie mūsų niekada neapleidžia.

– 2010 m. jūsų pavardė buvo minima tarp kandidačių į WNBA, tačiau taip ir nebuvote pakviesta. Ar tikėjotės kvietimo?
– Tikrai nesitikėjau kvietimo ir iki šiol nesuprantu, kaip mano pavardė ten atsirado. Vieną dieną norėčiau praverti WNBA duris, bet tikrai dar ne artimiausiais metais. Manau, kad man ten dar per anksti.

– Tais pačiais metais debiutavote Lietuvos rinktinėje. Ar tai galima vadinti svajonės išsipildymu?
– Labai apsidžiaugiau gavusi kvietimą, nes nuo vaikystės visada svajojau atstovauti rinktinei. Nuo 16 metų gyniau įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinių garbę, todėl tikrai nedvejojau prisijungti prie moterų rinktinės. Sunku pasakyti, kaip jautiesi, kai atstovauji savo šaliai. Tai kažkas neįtikėtino.

– Moterų rinktinė visuomet garsėjo tuo, kad į ją atvyksta visos kvietimą į stovyklas gavusios krepšininkės. Kodėl moterims rinktinė svarbesnė nei vyrams?
– Manau tiek vyrams, tiek moterims rinktinė yra labai svarbi. Tiesiog kiekvienais metais įvairios aplinkybės vyrams neleidžia atstovauti rinktinei.

– Trys būdvardžiai, apibūdantys jus.
– Hmm... Geras klausimas. Linksma, užsispyrusi ir gana arogantiška.

– Tradicinis rubrikos klausimas: Ką žmonės kalba apie Lietuvos krepšinį?
– Žmonės apie Lietuvos krepšinį kalba su pagarba. Tie kas domisi krepšiniu žino apie gilias mūsų krepšinio tradicijas ir ne vieną įžymų krepšininką ar krepšininkę. Mano ekipa labai trokšta mūsų rinktinės marškinėlių ir juos dėvi visos krepšininkės (juokiasi).

Rodyti komentarus
ross
nors apkuni moteris, bet prakamsys ja vis tiek koks pacanas
2012-01-29
Atsakyti
krc
Nu gerai varo bet po8 troicus per rungtynes? Imeta ciuju po kokius 2

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2012-01-29
Atsakyti
Vietoj kalniecio tiktu zalgiri pilnai. Romka nemiegok!
2012-01-29
-3
Atsakyti
Anonimas
lyg kam idomus tas bobu krepsinis

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2012-01-29
Atsakyti
1
Saunuole!!
2012-01-29
Atsakyti
abri
Didziausios sekmes jai. :)

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2012-01-29
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 6

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
Rodyti visas naujienas