Lekavičius: apie komandos draugą-milžiną, taksi ir atkovotus kamuolius

2012-02-19 13:12
Mantas Bertulis, „BasketNews.lt“ korespondentas
Linas Lekavičius tarpsezoniu žada aktyvų laisvalaikį – žvejybą ir medžioklę
Linas Lekavičius tarpsezoniu žada aktyvų laisvalaikį – žvejybą ir medžioklę
Nuotr. Asmeninio archyvo
Po dviejų savaičių pertraukos į tinklalapio „BasketNews.lt“ eterį sugrįžta sekmadieninė rubrika „Po pasaulį su krepšinio kamuoliu“. Šį kartą apie legionieriaus kasdienybę papasakojo antrą sezoną iš eilės Rusijoje žaidžiantis Linas Lekavičius.

27 metų gynėjas savo krepšininko karjerą pradėjo ne kaip dauguma lietuvių – sporto mokykloje, o JAV „Miller“ mokykloje. Prabėgus dvejiems metams jis pasirinko „Amercan“ universitetą, kuriame studijavo ir rungtyniavo ketverius metus. NCAA pirmenybėse įžaidėjas vidutiniškai pelnydavo po 5,3 taško, atkovodavo po 2,8 kamuolio ir atlikdavo po 2,1 rezultatyvaus perdavimo.

Iš Šilalės kilęs krepšininkas po stažuotės JAV nusprendė grįžti į gimtinę ir sudarė kontraktą su Vilniaus „Sakalų“ komanda. Joje Lekavičius buvo vienas rezultatyviausių žaidėjų, tačiau užklupę finansiniai sunkumai jį privertė palikti sostinės ekipą.

2008-2009 m. 186 cm ūgio lietuvis sukirto rankomis su Sumų „Sumychimprom“ klubu, kitą sezoną persikėlė į Dnepropetrovsko „Dnipro“ ekipa, o paskutinė jo karjeros stotele tapo antrame Rusijos divizione rungtyniaujanti Surguto „Universitet-Yugra“ komanda.

Pastaroji savo sąskaitoje šiuo metu turi 12 pergalių, 9 pralaimėjimus ir turnyro lentelėje užima ketvirtą vietą. Tuo tarpu Lekavičius vidutiniškai pelno po 12,1 taško, atkovoja po 4,9 ir perima po 2,1 kamuolio, atlieka po 5,5 rezultatyvaus perdavimo bei išprovokuoja po 4,2 pražangos.

– Į JAV išvykote būdamas vos 15 metų. Kodėl nebaigėte mokyklos Lietuvoje? – tinklalapis „BasketNews.lt“ paklausė Lekavičiaus.
– Nusprendžiau išvykti nes norėjau savo ateitį susieti su krepšiniu. Bandžiau susitarti su keliomis Lietuvos sporto mokyklomis, bet to padaryti nepavyko. Norėjau žaisti ir žinojau, kad bandysiu likti Lietuvoje, bet atėjus vasarai Stepas Kairys pasiūlė išvažiuoti į JAV. 

Tuo metu JAV universitetuose rungtyniavo dabar labai gerai žinomi Lietuvos krepšininkai. Turėjau puikių pavyzdžių, žinojau kad neturiu ko prarasti, visada galėjau grįžti. Mokyklos komandoje ir prasidėjo mano pirmi žingsniai profesionalaus krepšininko link. Iki pat šiol nesigailiu kad pasirinkau tokį kelią.

– Ko pasisėmėte iš šių ketverių metų praleistų Vašingtono valstijos universiteto komandoje?
– Pasisėmiau išties daug – susipažinau su kita kultūra, teko pabendrauti su daugeliu įvairiausio plauko žmonių, supratau ir išmokau kalbą, turėjau galimybę pakeliauti, pajusti tikrą studentišką gyvenimą, įgijau išsilavinimą. Gyvenimas pasirodė labai paprastas, tau tik reikėjo lankyti paskaitas ir žaisti krepšinį. Universiteto kiemelyje visada buvau apsuptas jaunimo, gyvenau pačiame Vašingtono centre. Susisiekimas buvo labai paprastas, miestas išties gali labai daug ką pasiūlyti. Mieste taip pat yra daug universitetų bei įvairių profesionalių komandų. Mano universitete mokinosi ir dar keli lietuviai, todėl apsispręsti kur studijuoti nebuvo labai sudėtinga.

– Pirmąja Jūsų profesionalaus krepšininko karjeros stotele tapo Vilniaus „Sakalai“. Ar tai, jog šią ekipą treniravo Rimas Kurtinaitis jums buvo didelis prioritetas?
– Taip, viena iš priežasčių, kodėl pasirinkau „Sakalus“ buvo treneris Kurtinaitis. Antra – po septynerių metų praleistų JAV norėjau bent jau metus pabūti Lietuvoje ir trečia – reikėjo bent jau vienerių metų prisitaikyti prie Europos krepšinio. Mūsų universitete krepšinis labai skyrėsi nuo Europos. Treneris labai daug dėmesio skyrė disciplinai, viskas turėjo būti atliekama sekundės tikslumu. Improvizuoti galėjome labai nedaug, mažai žaidėme du prieš du, o tuo metu atakai skirtas laikas siekė 35 sekundes, tad jos buvo ilgos. Ar neplanavau bandyti laimės NBA naujokų biržoje? Ne, nes į viską žiūriu realiai.

– Sostinės komandoje buvote vienas rezultatyviausių žaidėjų, bet nusprendėte palikti „Sakalus“ ir pradėti karjerą Ukrainoje. Kokios tokio sprendimo priežastys?
– „Sakalai“ susidūrė su finansinėmis problemomis, tad nusprendžiau ieškoti kitos komandos. Tuo metu gavau pasiūlymą važiuoti į „Sumychimprom“ ekipą ir jį pasirinkau.

– „Sumychimprom“ ekipoje be vyriausiojo trenerio Rimanto Endrijaičio rungtyniavo dar du lietuviai. Ar nebuvo didelės konkurencijos tarp jūsų?
– Tarp mūsų nebuvo konkurencijos, nes žaidėme skirtingose pozicijose ir gerai sutarėme. Laisvalaikio neturėjome daug. Per laisvą dieną stengdavomės laiką praleisti kartu ar kur nors nueiti pasėdėti.

– Rungtyniavote Ukrainoje, dabar žaidžiate Rusijoje. Kodėl neišbandote savo laimės Vakarų Europoje?
– Paprasčiausiai buvau priverstas keisti klubus, nes atėjus ekonominei krizei, klubai prarado rėmėjus ir komandos susidurdavo su finansinėmis problemomis. Vilniaus „Sakalai“ daugiau nei pusė metų nemokėjo atlyginimų, o „Sumychimprom“ klubas visai bankrutavo. „Dnipro“ nusprendė sezoną baigti be legionierių, nes žaidė tik dėl septintos-aštuntos vietos. Gavau pasiūlymą žaisti Rusijoje, tad nedvejodamas jį pasirinkau. Nenorėjau ilgiau laukti, nes tuo metu jau baigėsi spalis. Manau, kad parungtyniauti Vakarų Europoje dar spėsiu, bet kol kas nesigailiu, jog žaidžiu Rusijoje.

– Jau antrą sezoną paeiliui žaidžiate Surgute. Ką galite papasakoti apie antros pagal pajėgumą Rusijos lygos lygį?
– Krepšinio lygis panašus kaip ir Lietuvoje, neskaičiuojant Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubų. Rusijoje yra labai daug gerų krepšininkų. Pagrindinėje Rusijos lygoje yra tik dešimt komandų, kuriose daugiau nei pusė žaidėjų yra legionieriai. Nepatekę į aukščiausią lygą rusai priversti žaisti antroje. Dauguma komandų yra komplektuojamos tik iš rusų, nes viena ekipa gali turėti tik du legionierius.

– Dėl didelių atstumų tarp Rusijos komandų, mačai su ta pačia komanda vyksta dvi dienas iš eilės. Ar jau pripratote prie tokios žaidimo praktikos?
– Prie ilgų kelionių jau pripratau. Surgute praktiškai būnu tik keturis mėnesius per visus metus. Daugiau laiko praleidžiame kur nors žaisdami arba stovyklaudami. Prie tokios žaidimo praktikos taip pat reikėjo priprasti. Svarbiausia būdavo laimėti pirmas rungtynes, nes tuomet turėdavome daugiau šansų laimėti ir antras. Dvi rungtynės iš eilės kainuoja daug jėgų, tad poilsis po šių dviejų dienų yra labai svarbus.

– Esate 186 cm ūgio įžaidėjas, tačiau atkovojate daugiausiai kamuolių komandoje (vid. 4,9 atk. kam.). Turite gerą uoslę kamuoliams?
– Manau, kad noras pasiimti kamuolį ir lemia atkovotų kamuolių skaičių. Reikia tik norėti – rankų daug, kamuolys vienas, o jo nori visi. Būtent tau jis nenukris į rankas, reikia jį pasiimti.

– Kaip gynėjas metate palyginti nedaug tritaškių. Tai yra jūsų silpnoji vieta?
– Taip, išmestų tritaškių skaičius per rungtynes ir yra mano silpnoji pusė, nors per treniruotes juos pataikau gerai. Reikia labiau ieškoti gerų progų mesti tritaškius.

– Komandoje turite dar vieną legionierių – 225 cm ūgio azerbaidžianietį Aleksandrą Rindiną. Ar turint tokį milžiną diriguoti komandai yra lengviau?
– Treneris pasirašydamas kontraktą su tokio ūgio krepšininku turi iš karto susidaręs žaidimo viziją, kuri padėtų labiau išnaudoti tokį „centrą“. Su juo stengiamės žaisti pozicinį krepšinį ir išnaudoti aukštaūgį. Sudarome progas jam priimti kamuolį po krepšiu ir atakuoti. Su tokio ūgio krepšininkais yra ir privalumų, ir trūkumų, bet kol kas jis mums labai naudingas. Tikrai ne visi nori lįsti po krepšiu, kai pamato tokį milžiną su iškeltomis rankomis.

– Praėjusį sezoną su „Universitet-Yugra“ tapote antrojo Rusijos diviziono vicečempionais, tačiau šį sezoną savo sąskaitoje turite net 9 pralaimėjimus. Kodėl šį sezoną ekipos rezultatai suprastėjo?
– Komanda šį sezoną kėlė tikslą iškovoti pirmąją vietą, bet prasidėjus sezonui ekipoje išryškėjo keletas problemų, keli krepšininkai paliko klubą, o iš komandos taip pat pasitraukė ir trenerio asistentas. Šios permainos ir lėmė tokį žaidimą. Tačiau sezonas dar tik įpusėjo, prie komandos prisijungė naujokų – atrodo, kad žaidžiame vis geriau. 

– Koks įsimintiniausias įvykis ar kuriozas jums nutiko Rusijoje?
– Buvo keista, kai po treniruotės su vienu komandos draugu nutarėme pavakarieniauti. Stovėdami ant šaligatvio gaudėme taksi. Čia žmonės važiuodami namo iš darbo niekada nepraranda galimybės užsidirbti, tad bet kuri mašina gali sustoti ir tave nuvežti ten kur tau reikia. Teko keliauti su jauna šeima. Ant galinės sėdynės buvo prikimšta visokiausių pliušinių žaislų, o bevažiuojant dar reikėjo išklausyti jų gyvenimo problemas (šypsosi).

– Kaip praleidžiate savo laisvalaikį?
– Laisvalaikio nėra daug, nes dažnai keliaujame, o šiaip stengiamės ką nors nuveikti kartu su komanda. Didesnių planų turiu pasibaigus sezonui – žvejosiu, medžiosiu ar keliausiu po laukinę Sibiro gamtą. Šaltukas čia jaučiasi, bet ne toks koks Lietuvoje, nes oras labai sausas, temperatūra dažnai keičiasi. Vieną dieną gali būti 35 laipsniai šalčio, o ji ryte gali nukristi iki minus 10. Kai ryte jauti, kad sunku atmerkti akis ir galva truputėli svaigsta, supranti, kad temperatūra labai pakito.

– Ar tiesa, kad legionieriaus duona kartesnė?
– Komandos vadovai reikalauja iš tavęs daugiau. Taip pat jei jie nepatenkinti tavo žaidimu, bet kada gali tave pakeisti kitu krepšininku, visada jauti spaudimą. Tačiau tai ne visuomet blogai – didesni reikalavimai priverčia tave rimčiau žiūrėti į savo darbą ir neprarasti susikaupimo.

– Neseniai viešėjote Lietuvoje ir sužaidėte keletą draugiškų rungtynių. Kodėl komanda draugiškiems mačams pasirinko būtent Lietuvą ir Druskininkus?
– Lygoje rungtyniauja devynios ekipos, o sezonas trunka devynis mėnesius. Komandos sužaidžia dvejas rungtynes iš eilės ir nori nenori ilgos pertraukos turi būti. Treneris jau kurį laiką važiuoja į Druskininkus. Ten suteikiamos geros sąlygos treniruotis, netoliese yra daug komandų su kuriomis galime sužaisti draugiškus mačus. Ar tai išeis į naudą parodys tik laikas.

– Trys būdvardžiai, apibūdantys jus.
– Turbūt pats sunkiausias klausimas (šypsosi). Gal geresnis klausimas būtų: kokiu noriu ir siekiu būti? Manau esu motyvuotas – man nereikia prieš rungtynes ar treniruotes klausytis muzikos ar kokių nors motyvacinių kalbų, kad rasčiau savyje jėgų žaisti. Stengiuosi būti universalus – jei tą dieną nesiseka metimai, tai bandau kompensuoti dar kibiau gindamasis, kovodamas dėl kamuolių. Po mačo taip pat stengiuosi išlikti ramus, kad ir koks rezultatas bebūtų. Rungtynės baigėsi, reikia viską pamiršti ir judėti toliau. Esu motyvuotas, universalus, ramus.

– Tradicinis rubrikos klausimas: Ką Rusijos žmonės kalba apie Lietuvos krepšinį?
– Surgute daug laiko praleidžiu taksi automobilyje – pasivaikščiodamas niekur nueiti negali, nes atstumai per dideli ir pernelyg šalta. Tad per tą laiką susipažįstu su žmonėmis iš kitų šalių, kurie atvažiavo uždarbiauti į Surgutą. Dauguma jų iš Gruzijos ir Tadžikistano. Vystantis pokalbiui jie visų pirma paklausia ką galima „prasukti“ Lietuvoje, kas patinka Lietuvos žmonėms, ką būtų galima parduoti, ką nusipirkti. Antra frazė, kurią dauguma pasako: „o Sabonis, žinau kur yra Lietuva“. Lietuvos krepšinio mokykla yra labai gerbiama ir tol, kol Lietuvos rinktinės gerai žais, požiūris nepasikeis.

Rodyti komentarus
Bagdonas
Maladec Bocius, kazkada senai teko medzioti kartu...
2013-01-12
Atsakyti
Anonimas
Ka ten klemensas burbuliuoja nesamones, maciau maca kai surgutas padejo sakalus i vieta pries savaite, lekas sudraske sakalus
2012-02-20
Atsakyti
To klemensas
Klemensai,

Jei nesidomi krepsiniu, tai nerodyk to visiems. O ypac krepsinio portalo komentaruose.

Lekas - zaides Lietuvos jaunuciu rinktineje. (kartu su Kleiza ir Maciulu ). Turi su sia komanda laimejes pora sidabro medaliu (p ir euro champuose).

o kad zmogui nepasiseke su klubais ar agentu ir keliom traumomtai, tai kita kalba.

Kitom aplinkybem butu zaides (visko gali buti, kad dar ir zais) eurolygos klube.
2012-02-19
Atsakyti
šilališkis
Teko su juo ne kartą treniruotis tai tikrai labai šaunus žmogus, ne vien jis toks šaunus, ir jo broliai Aurimas, bei Lukas, kuris žaidė už žalgirio jaunuosius. Žmogus per treniruotes stengiasi viską perteikti ką pats žino ir parodo kas yra blogai :)
2012-02-19
Atsakyti
to Na
Neimanoma uzdengti , o tik rusu antra lyga :) Bent jau neloji kaip kiti , kad visi lewi :) patyrei savo kailiu :)
2012-02-19
Atsakyti
Labai malonus zmogus,teko su juo bendraut :)
2012-02-19
Atsakyti
Na
teko prieš Jį žaisti,tai jo beveik neimanoma buvo uždengti,toks greitas ir šoklus..

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2012-02-19
Atsakyti
Pagal tai kaip atrodo savo bendraamziu tarpe, turetu aplenkt, jei nosies per anksti neuzries :)

marinka24pamirso linas paminet sawo jaunesni broliuka luka, ar nepralenks jo? :)))
2012-02-19
Atsakyti
pamirso linas paminet sawo jaunesni broliuka luka, ar nepralenks jo? :)))
2012-02-19
Atsakyti
KLEMANSAI
KLEMANSAI
2012-02-19
Atsakyti
Idomu pasakaityti mažiau žinomų žaidėjų interviu. Lekavičius toks įdomus krepšininkas, turintis potencialo, statistiniai rodikliai jo labai neblogi, įdomu jį būtų pamatyti žaidžiant aukštesniame lygyje, pavyzdžiui, įdomu, kaip jis atrodystų Ispanijos antroj lygoj, kur šiuo metu Leonavičius atsiskleidęs yra. O iš tos lygos, gerai pasirodžius neblogos perspektyvos ir i ACB patekti.

Dar turiu pastabą dėl to nuolatinio antrų lygų ar silpnesnių lygų lyginimas su LKL, tipo jei ne Žalgiris ir Rytas, tai ta lyga butu tokio pat pajėgumo arba stipresnė. Prieš kelerius metus gal taip ir buvo. Bet šiuo metu situacija kitokia, kitos komandos jau daug pajėgesnės, Rūdupis Europos taurėj gėdos nedarė, ir pajėgumas komandų labai supanašėjo, tą parodo ir LKF taurės finalinis ketvertas. Ir Žalgiriui su Rytu ne taip lengva jau pergales iškovot, jau komandos ne tik pasipriešint, ar garbingai pasirodyt siekia, bet nugalėt.
2012-02-19
+2
Atsakyti
wiela
klemensai tu py...., nepatinka tai ir neskaityk!

o man patiko, matosi protingas zmogus, gerai mintis delioja, sekmes jam palinkesiu :)
2012-02-19
+1
Atsakyti
Interviu beje patiko. Reik sviest zmones apie maziau zinomus krepsininkus. O ir siaip idomu suzinot kaip jiem sekasi, kaip vyksta gyvenimas tokiuose vietose kaip Rusijos sibiras:)
2012-02-19
+1
Atsakyti
geras interviu, man patiko. Išsamūs atsakymai.:)

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2012-02-19
+3
Atsakyti
Turi 225 cm milzina, o daugiausia kamuoliu , 4.9 vid. atkovoja 186 gynejas. Normalei:)
2012-02-19
+1
Atsakyti
Klemensui
o man buvo idomu, zinau, toki zaideja, smagu, kad apie ji parase

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2012-02-19
Atsakyti
Gytis
Klemensai, niekas neverčia skaityti to, kas tau neįdomu. Tinklalapis juk nėra pritaikytas išskirtinai tavo poreikiams.
2012-02-19
+1
Atsakyti
Anonimas
jau tikrai įdomiau čia paskaityt, nei kad apie tas visiems atsiboduses lt "zvaigzdes". nepatinka čia, eik į zmones.lt ten tau patiks.

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2012-02-19
+1
Atsakyti
Klemensas Peckurys
Va, dar vienas zmogus apie kuri niekam nera ydomu net zinoti. Zaidzia astuntoje Gruzijos lygoje ir megsta medziokle. Oho, tai bent pravartu visiems bus tai paskaityneti. Ydomu, jei as isvaziuosi y Anglija ir hamburgerius naktimis pakuosiu o diena zaisiu uz Londom "hesburgers" komanda, apie mane parasysit?
2012-02-19
-5
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 19

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
Rodyti visas naujienas