Šilinskis: apie legionierių limitą, Slovakijos lygą ir Einikio patarimus

2012-02-26 10:27
Mantas Bertulis, „BasketNews.lt“ korespondentas
Darius Šilinskis praėjusį sezoną buvo aukščiausias lietuvis LKL krepšininkas
Darius Šilinskis praėjusį sezoną buvo aukščiausias lietuvis LKL krepšininkas
Nuotr. Fotodiena.lt/R.Dačkus
Tinklalapis „BasketNews.lt“ kaip ir kiekvieną sekmadienį savo skaitytojams pristato rubriką „Po pasaulį su krepšinio kamuoliu“. Šią savaitę mūsų pašnekovu tapo Slovakijos krepšinio ragaujantis Darius Šilinskis.

27 metų 216 cm ūgio „centras“ krepšininko karjerą pradėjo gimtuosiuose Mažeikiuose. Po to mokėsi A. Sabonio krepšinio mokykloje, žaidė „Žalgirio“ dublerių komandoje. 

Profesionalo karjerą aukštaūgis pradėjo Alytuje, vėliau 2 metus gynė Kauno „Žalgirio“ garbę. 2004-2005 m. Šilinskis rungtyniavo Kėdainių „Nevėžyje“, iš jo vėl grįžo į Kauną.

Po to jis pirmą kartą išbandė legionieriaus duonos ir persikėlė į antrąjį Ispanijos divizioną, tačiau kitą sezoną jis vėl grįžo į „Nevėžį“, o po to ir į „Žalgirį“.

Aukštaūgis yra išbandęs ir Estijos krepšinio lygį, kuomet gynė Valgos „Welg“ komandos garbę. Geriausiu Šilinskio karjeros sezonu galima įvardinti laiką praleistą Panevėžio „Techaso“ klube.

Šį sezoną puolėjas atstovauja Nitros „BK SPU Bemaco“ ekipai ir Slovakijos pirmenybėse vidutiniškai pelno po 4,9 taško, atkovoja po 4 kamuolius, blokuoja po 1 metimą ir atlieka po 0,5 rezultatyvaus perdavimo

Krepšinį žaisti gimtuosiuose Mažeikiuose pradėjote gana anksti – būdamas 10 metų. Ar dėl ūgio skirtumo tarp bendraamžių rungtyniaudavote su vyresniais? – tinklalapis „BasketNews.lt“ paklausė Šilinskio.
– Taip, krepšinį žaisti pradėjau nuo dešimties metų. Sužinojęs, kad yra renkama mano metų grupė, aš į ją užsirašiau. Ir visą laiką, kol sportavau Mažeikiuose, žaidžiau savo amžiaus grupėje, nors ūgiu išsiskyriau nuo pat kūdikystės. Tačiau, kai nuo penkiolikos metų atvykau į Kauną, Arvydo Sabonio krepšinio mokyklą, man teko kurį laiką sportuoti su metais vyresniais vaikinais, bet tai truko neilgai ir po kurio laiko perėjau į bendraamžių grupę.

– Krepšinyje ūgis turi itin didelę reikšmę, tačiau turint tokį ūgį mokykloje tai buvo privalumas ar minusas?
– Mokykloje ūgis nebuvo privalumas, nebent tik dėl to, jog nelabai kas norėjo kibti į atlapus prieš mane, kadangi buvau už visus gerokai aukštesnis. Be to ir sunku buvo bėgti iš pamokų, nes mokytojai greitai pamatydavo. Daug kas klausia manęs – ką valgiau, kad toks išaugau, bet aš to niekam neišduodu. O jeigu rimtai, tai tikrai nežinau iš kur tie genai pas mane, kadangi negaliu sakyti, jog mano giminė žema, bet ir ūgiu išsiskiriančių nėra. Tad į šį klausimą sunku atsakyti.

– Dvejus metus praleidote Kauno „Žalgirio“ dublerių komandoje, joje pražaidęs du sezonus buvote pakviestas į pagrindinę Kauno komandos sudėtį. Ar konkurencija su Tanoka Beardu ir Gintaru Einikiu buvo naudinga?
– Tuos metus gerai pamenu, kadangi tai buvo kaip ir mano svajonės išsipildymas. Iš pradžių maniau, kad mane paėmė tik į stovyklą prieš sezoną, ruoštis kartu su pagrindine komanda, o grįžus iš jos, vėl teks žaisti dublerių komandoje. Bet kai klubo vadovai pasakė, jog lieku pagrindinėje komandoje, labai apsidžiaugiau. Tuo metu dar nebuvo Tanokos, tai daugiausiai patarimų duodavo Einikis ir Kornelis Davidas, be to gaudavau nemažai žaidimo minučių, kurių sumažėjo atvykus Tanokai. Iš jo taip pat esu gavęs gerų pamokų.

– Jūs 2003-2004 m. buvote vienas naudingiausių „Alitos“ komandos krepšininkų, nors po krepšiu reikėdavo stumdytis su tokiais galiūnais kaip Arvydas Sabonis ar Robertas Javtokas. Ar dar prisimenate dvikovas su jais? Kaip sekėsi gintis prieš juos?
– Savaime aišku, jog žaisdamas prieš aukštesnio lygio žaidėjus, stengiesi iš jų kažko pasimokyti ir pats pasitikrini, ko esi vertas. Vis tik didžiausią įspūdį paliko žaidimas prieš Sabonį. Apsiginti prieš jį buvo tikrai sunku.

– 2005 metais Dainiui Šalengai patyrus traumą į Lietuvos rinktinę buvote pakviestas Jūs. Nors žaidėte tik vieneriose rungtynėse, tačiau kokius prisiminimus paliko tas laikas praleistas su geriausiais šalies krepšininkais? 
– Tie metai man buvo vieni iš geriausių ir įsimintiniausių. Visų pirma tuo, jog tą vasarą Argentinoje mes tapome pasaulio jaunimo čempionais, o grįžus iš jo ir sulaukus vyrų rinktinės trenerio skambučio – tikrai nustebau, bet kartu ir labai apsidžiaugiau, jog turiu galimybę atstovauti savo šaliai vyrų krepšinio čempionate. Nors jame ir negavau daug žaisti, bet jis man išėjo į naudą, kadangi visą laiką buvo galimybė treniruotis su geriausiais Lietuvos krepšininkais.

– Kokį indėlį į Jūsų krepšininko karjerą įnešė tokie treneriai kaip Antanas Sireika, Gintaras Leonavičius, Algirdas Brazys ar Ainaras Bagatskis?
– Iš kiekvieno trenerio, su kuriuo man teko dirbti, išmokau kažko naujo. Esu jiems visiems dėkingas, bet labiausiai treneriui, kuris galima sakyti išmokė mane krepšinio pagrindų, žaidžiant „Žalgirio“ dublerių komandoje – Rimantui Grigui.

– 2007 metais Jūsų gyvenime turbūt buvo patys įsimintiniausi ir gražiausi – tapote LKL, LSKL, Vasaros universiados čempionu, iškovojote LKF taurę, pasidabinote BBL sidabro medaliais ir galiausiai vedėte savo žmoną Agnę. Ar galima sakyti, kad buvę Kiaulės metai buvo Jums svajonių išsipildymo metas?
– Tai vieni iš įsimintiniausių metų mano gyvenime ir galima sakyti, kad tai svajonių išsipildymo metai. Per juos įvyko daug įsimintinų dalykų, buvo pasiekta daug svarbių pergalių, bet didžiausia mano pergalė – šeima, kurią turiu dabar. Ar dar turiu užsibrėžtų tikslų? Svajonių dar tikrai turiu, kaip ir kiekvienas žmogus, bet nenorėčiau jų įvardinti, po to neišsipildys.

– Per savo legionieriaus karjerą rungtyniavote trijose skirtinose šalyse. Kuri iš šių šalių Jums labiausiai įsiminė?
– Labiausiai įsiminė metai praleisti Ispanijoje, kadangi tai buvo pirmieji metai svetur, teko susipažinti su kitokia kultūra, klimatu ir man ten tikrai patiko. Ten žmonės draugiški, visada šypsosi, klimatas šiltesnis nei Lietuvoje. Aš buvau pietinėje Ispanijos dalyje, tai ten termometro stulpelis nebuvo nukritęs žemiau nulio laipsniu, tad ir sniego ten nemačiau. Nors ir žaidžiau antroje pagal pajėgumą šalies lygoje, bet krepšinio lygis ten tikrai aukštas.

– Kodėl po sėkmingo sezono Panevėžyje nutarėte išbandyti savo jėgas krepšinio tradicijomis nepasižyminčioje Slovakijoje?
– Slovakiją pasirinkau, todėl, kad komanda žaidė „FIBA Europe“ Iššūkio taurės turnyre, bet jau po pirmo etapo iš jo pasitraukėme. Be to ir siūlytos sąlygos buvo geriausios. Šiuo sezonu asmeniškai aš nesu patenkintas, o taip įvyko dėl daugelio dalykų – į komandą atvykau gana vėlai, reikėjo daugiau laiko pritapti prie komandos, be to čia žaidžiamas truputi kitokio braižo krepšinis – komandos čia labai daug bėga. Vietiniai žaidėjai dažnai lyginasi į Čekijos čempionato komandas, bet iš karto pasako, jog ten žaidžiamas kur kas ramesnis ir protingesnis krepšinis. Taip pat ekipoje esu ne vienas vidurio puolėjas, tad ir laiką reikia dalintis. Panevėžyje gaudavau gerokai daugiau žaidimo minučių, tad ir rezultatai buvo geresni. Tačiau į sezono pabaigą jau labiau jaučiu trenerio pasitikėjimą, tad tikiuosi viskas bus gerai. Slovakijos čempionato lygis čia tikrai aukštesnis, nei pats galvojau prieš atvažiuodamas, nes komandos turi daug legionierių. Aišku „Žalgiriui“ ir „Lietuvos rytui“ neprilygtume, o lyginti su kitomis Lietuvos komandomis būtų sunku, kadangi mūsų komanda šį sezoną žaidžia labai banguotai.

– Slovakijos čempionato turnyro lentelėje nėra aiškaus lyderio. Ar toks tolygus komandų išsidėstymas prideda lygai įdomumo ir intrigos?
– Savaime aišku, kad tai prideda daugiau intrigos ir įdomumo. Čia namie gali laimėti prieš komandą trisdešimt taškų skirtumu, o nuvykęs pas juos – pralaimėti. Yra tokia tendencija, jog namuose komandos žaidžia geriau, aišku būna išimčių. Slovakijos čempionate nežaidžia jokia sostinės komanda, kadangi jos rungtyniauja Čekijos lygoje. Kita, Levicės komanda, Slovakijos čempionatui deleguoja silpnesnius žaidėjus tada, kai dubliuojasi rungtynės Čekijos ir Slovakijos lygose, kadangi jai prioritetas – Čekijos pirmenybės, o kai yra galimybė – vežasi stipriausią sudėtį.

– Praėjusį sezoną Nitros komanda finalo serijoje 2-3 nusileido „Levice“ krepšininkams, o šiemet vėl žengiate antri, tik šį kart į priekį užleisdami Prievidzos ekipą. Ar nesibaiminate, jog gali pasikartoti praėjusių metų scenarijus?
– Nuo pralaimėjimų tikrai niekas nėra apsaugotas, bet vis tiek iki reguliaraus sezono pabaigos liko nedaug rungtynių, tad mes stengsimės išnaudoti galimybes būti pirmiems. Kaip bus atkrintamosiose nenorėčiau prognozuoti. Komandos tikslai kaip ir pernai, taip ir kiekvienais metais – laimėti čempionatą.

– Turnyro lyderės „Previdza“ komandos sudėtį iš devynių krepšininkų sudaro net aštuoni legionieriai. Ar lygoje egzistuoja koks nors legionierių limitas?
– Apie „Previdza“ aš irgi esu susidaręs dvejopą nuomonę. Kaip man pasakojo vietiniai krepšininkai, tai Prievidzos mieste krepšinis yra numeris vienas, ten visi supranta šią sporto šaką nuo mažo iki pagyvenusio. Mano manymu, kiek teko žaisti, ten ir geriausi fanai, bet kai pamatai varžybų protokolą, tai negaliu tiksliai pasakyti, ar yra nors vienas vietinis krepšininkas. Lygoje yra limitas ne Europos Sąjungos žaidėjams, jų klubas gali turėti nedaugiau trijų. Bet kaip pavyzdžiui – Prievidzos klube dauguma amerikiečių, kurie turi kurios nors kitos Europos šalies pasą, kas dabar labai populiaru, o Europos Sąjungos žaidėjams nėra jokių apribojimų. Aš tiksliai nežinau tų niuansų, kodėl jie imasi tiek daug užsieniečių, bet manau, jog ir pigesni jie, o gal ir gero lygio slovakų nėra tiek daug, nes krepšinis šioje šalyje anaiptol ne svarbiausia sporto šaka.

– Nitros mieste taip pat egzistuoja dar ir futbolo klubas. Ar ši sporto šaka neužgožia krepšinio?
– Čia tikrai futbolas užgožia krepšinį, kadangi paskutiniu metu į mūsų rungtynes žiūrovų ateina tikrai nedaug. Jų buvo kur kas daugiau sezono pradžioje, kai dar žaidėme „FIBA Europe“ Iššūkio taurės turnyre. Dar ir į išvykas atvažiuodavo palaikyti. Gerbėjų ratas yra, per kiekvienas rungtynes gali pamatyti tuos pačius veidus tarp sirgalių, bet jis nedidelis.

– Kaip praleidžiate savo laisvalaikį?
– Laisvalaikio turime tikrai nedaug, tad per jį stengiuosi kiek galima labiau pailsėti. Nitros miestas – nedidelis, tad jį jau spėjau apžiūrėti. Dabar turėdamas laiko žiūriu filmus, skaitau knygas. Ar nuvažiuoju paslidinėti? Tikrai nesu mėgėjas slidinėti, tad ir nevažiuoju, be to ir nuo mano miesto gana toli slidinėjimo bazės. Šalia yra tik mažieji Tatrai, kuriuose nedaug sniego. Klimatas čia šiek tiek švelnesnis, bet šalčių gavome ir mes. Žemiausia temperatūra buvo berods minus 16 laipsnių, o sniego čia tikrai mažai – per visą žiemą pasnigo gal tik tris kartus.

– Trys būdvardžiai, apibūdinantysJus.
– Ramus, draugiškas ir užsispyręs.

– Tradicinis rubrikos klausimas: Ką žmonės kalba apie Lietuvos krepšinį?
– Vietiniai yra girdėję apie Lietuvos krepšinį. Jie kalba apie tai su pagarba, žino tokius žaidėjus kaip Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Linas Kleiza bei Rytį Vaišvilą, kuris yra žaidęs čia.

Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (13)
protams
ko jus puolat ta matomai jauna zmogu,jei jis nezino Vaisvilos.Tuo labiau jis ta bronza 1996m Olimpiadoje greiciau issedejo,o ne iskovojo.Be to jaunyste gi ne nuodeme. O cia tam smaiksciam sheffield ,galeciau ir as tau privardint Liet.ryto "legendu",kurio tu gerbejas esi sprendziant is to kaip pavadinai Zalgiri,ypatingai tu,kuriuos apsiputes Jonelis budavo isgiria anksciau laiko,bet cia butu labai ilgas sarasas- pradedant "burtininkais'" J.Jordanais ... .
2012-02-27
Atsakyti
dar viena zk legenda
2012-02-26
Atsakyti
artis
per karjera turejo tiek daug visokiu galimybiu pazaist ir "pasimokyt" is kitu, geresniu zaideju, bet jis nieko isvis taip ir neismoko.."pasissemiau patirties" nu jo... net neidomu skaityt
2012-02-26
+2
Atsakyti
to zergas
o tu manai nera geru krepsininku NKL lygoje? puse ju yra lygiai tokie pat geri kaip LKL. todel nekalbek to ko nesupranti.
2012-02-26
-1
Atsakyti
vaikui
Rytis Vaisvila 1996m Atlantos Olimpinese zaidynese iskovojo bronza... tai dabar apmastyk kas tu per urodas trylikametis apsisnargleves... jei nezinai tai ir nerasyk,o ne parodyk savo bukuma.
2012-02-26
+3
Atsakyti
vaflis
krepsinis nitroje yra sporto saka numeris vienas bet ji uzgozia futbolas
2012-02-26
-1
Atsakyti
talento ir uzsispyrimo(cia kaip suprantu tik ginant savo nuomone kaip ozys uzsispiria o ne tuomet kai reikia siekt tikslo) pas si vyruka tikrai ne prudai..turint toki ugi ir idejus maksimaliai pastangu is jo turejo gautis bent vidutinis EL atsarginis.o dabar kas?trinasi visokiose slovakijos,LKL jam per aukstas lygis.kada pradesit NKL zaidejus "kalbint"?
2012-02-26
-1
Atsakyti
To:KittciokasIr Bėgičius buvo puse sezonos. Bet šiaip, keista, kad tą Vaišvilą girdžiu pirmą kartą, o Čekai jį žino :D


Ir iškart tampa aišku kiek tau metukų, jei Lietuvos rinktinės žaidėjo Vaišvilos nežinai :))
2012-02-26
-2
Atsakyti
atomic
Gilvydas Biruta NCCA lygoje sianakt 16 tasku 7reb. o jo univeras laimejo po pratesimo. Kam idomu rasykit googleje RUTGERS BASKETBALL nueikit i oficialu saita galima video paziureti.
2012-02-26
-1
Atsakyti
To:Kittciokas
Ir Bėgičius buvo puse sezonos. Bet šiaip, keista, kad tą Vaišvilą girdžiu pirmą kartą, o Čekai jį žino :D
2012-02-26
Atsakyti
"Darius Šilinskis praėjusį sezoną buvo aukščiausias LKL krepšininkas", juk pernai buvo Gumeniukas jau, kurs yra 5cm aukštesnis už Šilinskį...
2012-02-26
+1
Atsakyti
SLIMASSJis tinkamas tik lemputes keisti ir kaminus valyti.


kol yra tokiu kaip tu, jam nereiks siu darbu daryt...
2012-02-26
+1
Atsakyti
Jis tinkamas tik lemputes keisti ir kaminus valyti.
2012-02-26
-3
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 13

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.