Kazlauskas: apie „Lietuvos ryto“ triumfą, tritaškius, titulus ir trenerio studijas

2012-03-11 11:25
Mantas Bertulis, „BasketNews.lt“ korespondentas
Arnas Kazlauskas krepšinį derina su trenerio magistro studijomis
Arnas Kazlauskas krepšinį derina su trenerio magistro studijomis
Nuotr. iš asm. archyvo
Tinklalapio „BasketNews.lt“ rubrika „Po pasaulį su krepšinio kamuoliu“ toliau tęsia pažintį su užsienio lietuviais. Šį karta su „BasketNews.lt“ bendravo Didžiojoje Britanijoje rungtyniaujantis Arnas Kazlauskas.

Šiandien savo 36-ąjį gimtadienį švenčiantis puolėjas savo karjerą pradėjo gimtajame Vilniuje, kur septynerius metus atstovavo „Žaibo“, „Sakalų“ ir „Lietuvos ryto“ ekipoms.

Krepšininkui palikus sostinę, prasidėjo legionieriaus karjera. Puolėjas gynė Varšuvos „Legia“ (Lenkija), Velserio „WBC Wels“ (Austrija), „Aveiro“ (Portugalija), „GS Larissa“ (Graikija), Mariupolio „Azovmaš“, Čerkasų „Monkeys“ (abu Ukraina), Sombathejaus „Falco“ (Vengrija), Pistojos „Carmatic“ (Italija) ir Sofijos „Levski“ komandų garbę.

2010 m. po ilgos pertraukos Kazlauskas grįžo rungtyniauti į Lietuvą ir sukirto rankomis su visus varžovus NKL šlavusia Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipa.

Šį tarpsezonį lietuvis nusprendė karjerą tęsti Didžiojoje Britanijoje ir sudarė kontraktą su Vusterio „Wolves“ komanda, kurioje demonstruoja puikią sportinę formą. Aukštaūgis vidutiniškai pelno po 11,1 taško, atkovoja po 4,8 kamuolio ir atlieka po 2,5 rezultatyvaus perdavimo.

Jo komanda savo sąskaitoje turi 18 pergalių, 5 pralaimėjimus ir turnyro lentelėje užima antrą vietą.

Būdamas 204 cm ūgio Kazlauskas yra taikliausias lygos tritaškių metikas ir vidutiniškai iš toli meta 46,8 proc. taiklumu (59/126 trit.). 

„Gerai, Kazlauskas yra ne visai Arvydas Sabonis, bet Gilforde jis pademonstravo keletą įspūdingų tritaškių“, – taip po vienerių Kazlausko rungtynių rašė Didžiosios Britanijos spauda.

– Kaip pradėjote savo krepšininko karjerą? – Kazlausko paklausė tinklalapis „BasketNews.lt“.
– Pradėjau žaisti nuo dešimties metų, Vilniaus krepšinio mokykloje. Pradžia buvo įprasta – į mano mokyklą atėjo treneris Mykolas Rotomskis ir, kaip supratau, dėl ūgio mane pakvietė į treniruotę. Nuo tada viskas ir prasidėjo.

– Pirmoji Jūsų profesionali komanda buvo Vilniaus „Žaibas“, o gimtajame Vilniuje užsibuvote iki pat 2001 m. Kas labiausiai įsiminė iš tų septynerių metų, praleistų sostinėje?
– Per septynerius metus, praleistus Vilniuje, buvo daug įsimintinų pergalių ir dvikovų, kurios mane užgrūdino kaip žaidėją. 1998 metais iškovota LKF taurė ir LKL bronzos medaliai – pirmi rimti laimėjimai yra patys įsimintiniausi. Vėliau iškovota Saportos taurė ir NEBL trečioji vieta, bet aišku, LKL žiedai 2000 metais yra įsimintiniausias laimėjimas.

– Būtent 2000 m. „Lietuvos rytas“ pirmą kartą klubo istorijoje tapo LKL čempionu. Koks buvo jausmas pirmą sykį nuvertus Kauno „Žalgirį“ nuo sosto?
– Jausmas buvo puikus. „Lietuvos ryto“ komanda buvo dar visai jauna, o „Žalgiris“ – komanda su istorija. Nugalėti juos buvo tikrai sunku. Ar tai reikšmingiausias mano pasiekimas? Sunku pasakyti. Kiekvienas sezonas naujoje komandoje, tai lyg naujas iššūkis. Manau, reikšmingiausia būna tai, kai komanda, kurioje žaidžiu, pasiekia aukštesnių tikslų, nei tikėjosi. Labai įsimintinas sezonas buvo Vengrijoje, kai su „Falco“ komanda pirmą kartą per ilgą klubo istoriją tapome šalies čempionais. Triumfas Ukrainos čempionate ir Bulgarijos taurės laimėjimas taip pat buvo įsimintinas.

– Išvykus iš Lietuvos, jūs rungtyniavote aštuoniose skirtingose šalyse. Kodėl taip dažnai keitėte komandas? 
– Sunku pasakyti, kodėl tiek klubų pakeičiau, bet kiekvienu atveju dėl skirtingų priežasčių. Ukrainoje žaidžiau kelis sezonus iš eilės, Vengrijoje taip pat praleidau du sezonus venoje komandoje, tiesa, su pertrauka. Dabar tame įžvelgiu ir teigiamų dalykų – pažinau daug skirtingų krepšinio mokyklų, trenerių, žaidėjų. Išskirti vienos šalies tikrai negalėčiau, visur buvo savaip įdomu.

– Žaisdamas Austrijoje laimėjote tritaškių konkursą, nors jūsų ūgis yra 204 cm, šiais metais NBA snaiperių konkurse triumfavo 208 cm ūgio Kevinas Love'as. Ar tai įrodo, jog taiklumas nepriklauso nuo ūgio?
– Tikrai manau, kad ūgis ir taiklumas niekaip nesusiję dalykai. Gal net sakyčiau, jog aukštaūgis turi tam tikrų pranašumų. Tik bėda, kad treneriai aukštaūgius išnaudoja po krepšiu ir moko tik „centro“ judesių – turi žaisti arčiau krepšio ir savo taiklumo iš toli neturi progos pademonstruoti. Aš tik ankstyvoje jaunystėje žaidžiau „centru“, vėliau tapau krašto puolėju, todėl progų mesti iš toli pasitaikydavo dažniau. Tritaškis yra vienas iš mano mėgstamiausių krepšinio elementų, nors per pirmąjį savo sezoną LKL nemečiau nei vieno tolimo metimo.

– Per tuos metus praleistus užsienyje susikrovėte didelę trofėjų kolekciją – tapote Ukrainos ir Bulgarijos taurės nugalėtoju, Ukrainos ir Vengrijos lygos čempionu bei iškovojote dar daug kitų medalių. Koks medalis, iškovotas užsienyje, Jums yra pats saldžiausias?
– Kaip jau minėjau, vienas iš saldžiausių trofėjų buvo, kai tapome Vengrijos čempionais su „Falco“. Klubui ir visam nedideliam Sombathėjaus miesteliui tai buvo istorinis įvykis. Po paskutinių pergalingų finalo rungtynių miestas mus sutiko su fejerverkais, buvo išties smagu. Ko gero tai buvo pats geriausias sezonas mano karjeroje.

Kitą savaitgalį turiu galimybę laimėti Didžiosios Britanijos studentų taurę su Vusterio universitetu, o šio sezono tikslas tik vienas – su „Wolves“ komanda iškovoti dar vieną trofėjų (šypsosi).

– Praėjusį sezoną su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“ šlavėte vieną varžovą po kito ir galiausiai tapote NKL čempionais. Kodėl nepasilikote komandoje, kuri, nors ir pralaimėjo pereinamąją seriją, tačiau gavo vietą LKL pirmenybėse?
– „Pieno žvaigždžių“ komanda iš esmės pasikeitė – susibūrė jauna perspektyvi komanda, pasikeitė treneris. Pralaimėti „Nagliui“ tikrai buvo skaudu, dar ilgai po tų rungtynių visi sėdėjome rūbinėje ir bandėme suprasti, kas įvyko. Visi supratome, kad padarėme labai daug, bet ne iki pat galo. Šiaip šaunus sezonas buvo.

– Šį tarpsezonį nusprendėte karjerą tęsti Didžiojoje Britanijoje. Kas lėmė tokį Jūsų sprendimą?
– Viskas susiklostė neplanuotai. Komandos jau kaip ir neieškojau, bet kai įstojau mokytis, man paskambino universiteto komandos treneris ir pasiūlė pažaisti už „Wolves“. 

Didžiosios Britanijos lygoje žaidžia daug jaunų amerikiečių, todėl čia krepšinis kitoks, nei Europoje. Lygis čia nėra žemas, dominuoja daugiau fizinė jėga ir žaidimas vienas prieš vieną. „Wolves“ žaidžia daugiau komandinį žaidimą, todėl turime pranašumą prieš kitas komandas, ką ir parodo tikrai geri šio sezono rezultatai.

– Didžiojoje Britanijoje karaliauja futbolas, kriketas, tenisas, regbis, tačiau krepšiniui skiriama itin mažai dėmesio. Ar dar lieka vietos krepšiniui?
– Taip, krepšiniui dėmesio skiriama labai mažai, bet jis čia yra ir turi savo mažą nišą. Sunku pasakyti, kodėl krepšinis čia nepopuliarus. Galbūt dėl to, kad vaikai lauke žaidžia futbolą ar kriketą, o ne krepšinį. Matyt, čia nėra krepšinio tradicijų ir gal per daug konservatyvus požiūris į viską, kas nėra tradiciška. 

Tikrai nežaidžiame tuščiose salėse, ateina daug studentų, vaikų. Ateina palaikyti ir vietinė bendruomenė. Po rungtynių dažnas sirgalius pasisveikina, pasidžiaugia mūsų laimėjimais.

– Tris pastaruosius sezonus „Wolves“ neapsieina be lietuvių. Šį sezoną čia antrus metus jau rungtyniauja Aleksas Zimnickas. Papasakokite truputi apie šį krepšininką, nes Lietuvoje apie jį nesame daug girdėję.
– Aleksas tikrai šaunus vaikinas. Jo seneliai emigravo iš Punsko į Kanadą. Aleksas gimęs ir užaugęs Kanadoje. Gerai kalba lietuviškai ir studijuoja Vusterio universitete. Visada yra smagu, žaidžiant ne Lietuvoje, kai komandoje yra panašaus mentaliteto žmogus.

– Komandoje net 7 krepšininkai iš 11 yra legionieriai. Ar britų krepšininkų lygis yra toks prastas?
– Britų krepšininkų lygis tikrai nėra žemas ar prastas, tiesiog jiems labai trūksta individualaus paruošimo, kurį mes gauname nuo ankstyvos vaikystės. Čia yra daug talentingų krepšininkų, tik jie nėra tinkamai paruošiami, trūksta profesionalių vaikų trenerių ir, aišku, labiausiai šiai sporto šakai trūksta populiarumo bei stabilaus finansavimo.

– „Wolves“ savo sąskaitoje turi 18 pergalių ir 5 pralaimėjimus bei užima antrą vietą. Kaip įvertintumėte šį sezoną iki šiandienos?
– Lygoje konkurencija didelė – yra maždaug 5-6 panašaus lygio komandos. Mūsų komanda šį sezoną įvykdė visus užsibrėžtus tikslus – patekti į atkrintamąsias, tai geriausias pasiekimas klubo istorijoje, dėl to visi esame labai patenkinti. Tačiau apetitas auga ir norime kovoti finale.

– Esate pasirinkęs trenerio specialybės magistro studijas. Kaip sekasi studijuoti?
– Studijuoti man tikrai nelengva, bet labai įdomu. Tikrai sužinau daug naujų ir naudingų dalykų. Profesionalų krepšinį žaisiu tol, kol dar būsiu kam nors reikalingas ir kol sveikata leis.

Komandoje tenka ne tik žaisti, bet ir prisidėti prie treniruočių proceso. Treneriui padedu dirbant su žaidėjais individualiai, pasidaliju mintimis apie komandinio žaidimo privalumus.

– Kaip praleidžiate savo laisvalaikį?
– Didžiąją dalį laisvalaikio praleidžiu universitete, prie knygų, paskaitose. Kai atvažiuoja šeima, tuomet stengiamės kuo daugiau pamatyti, nors šiek tiek pažinti Didžiąją Britaniją.

– Papasakokite apie Vusterį. Koks klimatas čia yra ir ar labai jis skiriasi nuo Lietuvos?
– Vusteris yra nedidelis, jaukus, apie 100 tūkst. gyventojų turintis miestas. Klimatas čia labai švelnus, žiemą nešalta, vasarą, kiek žinau, karščių irgi nebūna. Patikėkite, čia lyja daug rečiau, nei Lietuvoje.

– Kaip ir kur švęsite savo 36-ąjį gimtadienį?
– Savo gimtadienį matyt atšvęsiu su komandos draugais ir studentais lietuviais viename lietuvių suši bare „Double Sushi“. Aišku prieš tai reikės laimėti rungtynes ir įmesti kelis tritaškius (šypsosi). 

– Trys būdvardžiai, apibūdidantys Jus.
– Kovotojas, pastovus, siekiantis tikslo.

– Tradicinis rubrikos klausimas: Ką žmonės kalba apie Lietuvos krepšinį?
– Ukrainoje visi atsimena Lietuvą kaip labai gražią ir svetingą šalį. Džiaugiasi, kad Ukrainos krepšinyje dirba lietuviai. Kitose šalyse krepšinio gerbėjai žino Lietuvos krepšinio ambasadorius Arvydą Sabonį, Šarūną Marčiulionį, Šarūną Jasikevičių ir kt. Taip pat vadina mus krepšinio šalimi.

Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (14)
Aldona
Zmones nekritikuokit Arno! Puikiai zaidzia krepsini!!! Tokiam amziuje ir dar pajegia zaisti, tai pagirtina!!! Beto, nieko CIA nepasireiksit su savo nesamoningais komentarais!!! Arnas saunuolis! Didziuokites, kad tokie zmones garsina Lietuva!!!
2012-04-18
Atsakyti
Rasta
Tai, kad lošdamas LR jis pagrinde pasižymėjo geru metimu iš vidutinio nuotolio. Visas jo žaidimas puolime ant to paremtas buvo. O tritaškių nors ir įmesdavo, bet mesdavo juos retai. Beje dėl Saportos taurės čia kažkokia klaida įvelta, nes LR jos nelaimėjo. 2000m po atkaklios kovos krito Saportos taurėj pusfinalį prieš žvaigždėtąjį KINDER. Tada dar po laimėtų varžybų Vilniuje +10 dar labai jaunas Macas apie Danilovičių pasakė, kad iš to liko tik garsi pavardė ir didelis kontraktas:D Nedaug tada trūko rytui iki finalo. Vilniuje laimėjo +10, o Bolonijoj pralošė -12 ar -14...

--
parašyta iš mobiliesiems telefonams pritaikytos svetainės versijos m.basketnews.lt
2012-03-12
-1
Atsakyti
Ryte gan neblogai atrode,bet be tritaskiu metimu daugiau nelabai kuo pasizymejo.
2012-03-11
Atsakyti
vlp
Jau geriau patekt i eurocup atkrintamasias, nei buti rurinamais ivairiom komandom.
2012-03-11
Atsakyti
kada
Kada jisai Saportos taure laimejo?
2012-03-11
Atsakyti
TO:To:Das
Jau geriau Eurolygoje patekti į top 16, negu kažkokios kibiro taurės Final 4 (Bėje ACB ir Adrijos lyga panašaus pajėgumo, kaip kibiro taurė, ACB tai dar turbūt ir stipresnė...)
2012-03-11
+1
Atsakyti
to das
Is kartos i karta gedinat Lietuva ir juokinat Europa, zalios padlos.
2012-03-11
+1
Atsakyti
das
,hnm,'e ,,Mus nuo Eurolygos skiria vos pora žingsnių'' :D
2012-03-11
+1
Atsakyti
,hnm,
simbade 0-6 is kartos i karta:D
2012-03-11
Atsakyti
simbadas
nera cia ka reikstis ir taip jau rytas pazemintas kaip visada nei vieno trofejaus negaus
2012-03-11
Atsakyti
J
Anglų spauda net Sabonio pavardės be klaidų parašyti nesugeba
2012-03-11
Atsakyti
juv
2010 m. po ilgos pertraukos Kazlauskas grįžo rungtyniauti į Lietuvą ir sukirto rankomis su Utenos „Juventus“ klubu, tačiau sausio mėnesį persikėlė į visus varžovus NKL šlavusią Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipą.

Jis niekad nežaidė Juventus, 2010 vasarą buvo peržiūroje ir žaidė tik vienas ar dvi draugiškas rungtynes, nesužaidė nei vienų oficialių rungtynių. Juventus tada rinkosi tarp jo ir Aurimo Adomaičio ir pasirinko būtent pastarąjį,o Arnas net nebuvo pasirašęs jokios sutarties su Juventus.
2012-03-11
+1
Atsakyti
ad
Šiaipšaunuolis .Pradėti studijuoti tokiame amžiuje, ne kiekvienam.Labiaisiai patiko Lietuviškas suši baras...
2012-03-11
+1
Atsakyti
Wladek zalgiriniu vadas
na zalfanai pradedeam reiskstis
2012-03-11
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 14

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.