Apie naujus darbus, santykius su Vladimiru Romanovu, rinktinės pasirengimą olimpinei atrankai ir kita – išsamiame interviu su Motiejūnu.
– Pauliau, kaip
jaučiatės praėjus pusmečiui po to, kai palikote Kauno „Žalgirio“ komandą ir tęsiate darbą LKF? – „BasketNews.lt radijas“ paklausė Motiejūno.
– Atrodo, kad praėjo labai nedaug laiko. Darbo pobūdis
labai pasikeitė – dirbu toliau nuo tiesioginio krepšinio, nei gali pasirodyti.
Uždaviniai ir problemų sprendimai yra daug platesni. Praėjo pusmetis ir, nors
atrodo, kad kasdien dirbame ir darome, tokių apčiuopiamų rezultatų greitu metu
nebus. Čia ne komanda, kurioje nusipirkus naują žaidėją, iškart matai, žaidimas
pasikeitė ar ne.
– Ar LKF darbo mastas taip pat platesnis nei klube?
– Žymiai platesnis. Kai turi rūpintis tik viena komanda,
kaip „Žalgiris“ (dar pridėjus dublerius, gaunasi kelios ekipos), tai
LKF stebi trenerių, teisėjų asociacijų, krepšinio mokyklų darbą. Mastas nėra
miesto ar vienos komandos, o Lietuvos, Europos, o kai kurie klausimai net ir
pasaulio mastu.
Klube turi savo pareigybes ir tikslus, aiškiai žinai, kam
esi atsakingas. Ten yra valdyba ir viską suprasti lengviau.
Į Romanovo žodžius nesigilina
– Ar nesigailite palikęs „Žalgirį“?
– Ne. Tai buvo malonus etapas, bet reikia žiūrėti į priekį.
Stengiuosi niekada nežiūrėti į praeitį gailėdamasis. Turiu gerą darbą ir dirbu
toliau. Ko čia gailėtis?
– Kaip reagavote į tai, kad „Žalgirio“ savininkas
Vladimiras Romanovas spaudoje jus neseniai pavadino ūkvedžiu skundiku?
– Dirbdamas bet kokį darbą atiduosiu visą save. Jeigu
dirbsiu ūkvedžiu skundiku, irgi darysiu viską maksimaliai, kad tą darbą
atlikčiau gerai. Dabar esu LKF vykdomasis direktorius ir bandau save realizuoti
ten. Kaip bus toliau, pasižiūrėsime.
– Vladimiras Romanovas nuo to laiko, kai palikote „Žalgirio“ komandą, jau nebe pirmą kartą jus viešai įžeidžia. Kaip
manote, kodėl?
– Sunku pasakyti. Kiekvienas žmogus elgiasi taip, kaip
nori. Šią komandą ir klubą visą laiką mylėjau ir toliau mylėsiu. Nesvarbu, koks
bus šeimininkas ar kaip jis klubą valdys, bet tai yra „Žalgiris“, o
ne veinas žmogus. Tu sergi už kažką daugiau. Drabstytis purvais, išėjus iš
darbovietės, nėra tikslo. Buvo malonu dirbti su Vladimiru. Visą laiką tą sakiau
ir tą sakysiu toliau. Tokia mano nuomonė. Tai, ką jis dabar sako – ok, čia
jo pasirinkimas.
– Ar yra tekę su juo apie tai kalbėtis?
– Tiesiogiai apie tai – ne. Su juo susitinkame,
pabendraujame ir dabar. Keletas klausimų, susijusių su rinktine ir
septyniolimečių čempionato sale mūsų kelius vis dar suveda. Aš elgiuosi taip
pat, kaip elgiausi visą laiką. Jeigu ta komanda patiko, tai ji patinka ir
toliau. Vladimirą gerbiau nepaisant to, ar jis pats, ar kažkas ką nors parašys
spaudoje. Mano nuomonė apie jį nepasikeis, nes, manau, kad per trejus metus
puikiai pažinau Romanovą ir žinau, koks jis yra žmogus.
– Kaip vertinate „Žalgirio“ generalinio
direktoriaus pareigose jus pakeitusį Joną Stadalniką?
– Su Jonu pradėjau darbą „Žalgiryje“ ir jis
tikrai puikiai tvarkėsi su savo pareigomis. Jis yra atsakingas žmogus, jam rūpi
komanda ir darys viską, kad jai būtų geriau. Iš visų kandidatų, dalyvavusių
konkurse, manau, jis buvo tinkamiausia kandidatūra ir jau parodė, kad užduotis,
kurias turi vykdyti, jis atlieka. Daug kas klubo darbą vertina iš sportinės
pusės, bet nereikia pamiršti, kad Jonas klube rūpinosi marketingu, rėmėjais ir
finansiniais dalykais. Nepamirškime, kad buvo suklurta sporto direktoriaus
pareigybė, kuri ir rūpinasi sportine dalimi. Apie Jono darbą finansinėje klubo
dalyje galiu pasisakyti tik gerai.
– Galbūt prieš paskiriant naująjį generalinį direktorių jūs
ir pats rekomendavote būtent Joną Stadalnką?
– Žinoma. Kalbėjau su valdybos nariais, tačiau sprendimą
priėmiau ne aš, o jie. Visą laiką Joną palaikiau ir apie jį kalbėti galiu tik
teigiamai.
Apie Londoną dar negalvoja
– Kodėl LKF neorganizuoja draugiškų rungtynių Šiauliuose ir
Alytuje?
– Šiemet situacija su draugiškomis rungtynėmis yra labai
sudėtinga. Kaip žinia, buvo labai svarbu pakeisti LKL atkrintamųjų varžybų
tvarkaraštį, kad žaidėjai galėtų pailsėti. Grafikas yra labai suspaustas.
Derinamės prie rinktinės. Geriausios sąlygos pasiruošimui yra Klaipėdoje. Ten
lygiai taip pat yra arena ir kažkas turi būti nuskriaustas. Šiemet tokiais liko
Šiauliai, nes ten nevyks nei jaunimo čempionato rungtynės, nei rinktinės
draugiškos rungtynės. Visą laiką stengiamės, kad rungtynės vyktų visuose
miestuose, todėl neabejoju, kad ateityje rinktinė atvažiuos ir į Šiaulius.
– Kodėl rinktinės pasirengimo stovyklai pasirinkote būtent
Palangą?
– Dėl sąlygų ir gerų galimybių sportuoti Klaipėdoje.
Anksčiau pasirengimas vykdavo Druskininkuose. Visos europinės ir Eurolygos
komandos važiuoja į pajūrį ir į Druskininkus. Tai yra kurortai, kuriuose geros
oro sąlygos, viešbučiai ir treniruočių inventorius. Metai iš metų ten sportuoja
ir Lietuvos rinktinė, nes tai tradicijos, kurių laikomasi. Jeigu ten viskas
gerai, tai kodėl ieškoti kažko kito.
– Ar Lietuvos rinktinės pasirengimo grafikas jau
sudėliotas?
– Preliminariai taip. Kiekvieną dieną deriname pasirengimo
reikalus su Hiustonu. Salės, transportavimas, viešbučiai, lėktuvai – visa tai
jau daugmaž sutvarkyta. 90 procentų visko jau yra paruošta, bet vis tiek yra niuansų,
kuriuos reikia nuolat derinti.
– Ką po atrankos Venesueloje tris savaites veiks Lietuvos
rinktinė, jei pavyks prasimušti į olimpiadą Londone?
– Tokiu atveju žaidėjai pailsėtų, o vėliau dalyvautų
kokiuose nors turnyruose. Treneris tą planą dėlioja, yra keli pasiūlymai.
Ateityje spręsime, ką daryti tas tris savaites.
– Ar tarp draugiškų rungtynių oponentų galėtų būti tokių
varžovų, kaip prancūzai, ispanai ir argentiniečiai?
– Žinoma. Manau, kad lengviau susitarti su europiečiais,
kurie čia ruošis ir su kuriais ryšiai geresni. Neatmetame ir kitų galimybių,
nes ryšių yra su visu pasauliu. Su Lietuva sužaisti nori visi. Neteko girdėti
komandų, kurios nenorėtų. Nesinori nieko sakyti, nes visas dėmesys skirtas
Venesuelai. Kai laimėsi atranką, tada ir spręsime, kuriais iš kelių galimų takų
mums reikia eiti.
– Su kuriomis komandomis jau tikrai sužaisime draugiškų
rungtynių?
– Kaip ir buvo skelbta, žaisime su Didžiąja Britanija, su
rusais ir, turbūt, su graikais. Tų rungtynių skaičius yra labai ribotas, dėl
to, kad trumpas pasirengimo grafikas. Lietuvoje rinktinė sužais dvejas-trejas
draugiškas rungtynes. Varžovais bus tie patys graikai ir rusai. Tiesa, šimtu
procentų dar nėra nuspręsta.
Venesuelos sąlygos Lietuvai neprilygs
– Po vizito į Venesuelą buvote pasibaisėjęs jų krepšinio
infrastruktūra. Ar ten situacija gerėja?
– Prieš dvi-tris savaites teko girdėti, kad jie gavo
pinigus iš vyriausybės ir netrukus prasidės visi remonto darbai. Daugiau mes
nieko nežinome, bet laukiame žinių. Tikime FIBA, kuri tikina, kad
viskas bus padaryta ir sutvarkyta. Prisiminkime, kad prieš Europos čempionatą
ir pas mus arenos buvo nepabaigtos statyti. Atrodė, kad daug darbo buvo
likę, bet FIBA Europe mumis taip pat tikėjo, davė šansą ir mes viską padarėme
aukščiausiu lygiu. Todėl negalime keisti savo pozicijos ir sakyti, kad
Venesuela nieko nepadarys, nes patys buvome taime kailyje ir žinome, kad kai
stengiesi, viskas pavyksta.
– Priminkite, ką tokio baisaus pamatėte Venesueloje?
– Pati arena buvo baisi. Kaip ir minėjau, iš arenos buvo
ką tik išsikėlę žmonės, kurie prarado namus po neseniai praūžusio potvynio.
Arena buvo nesutvarkyta, nesuremontuota, nešvari ir netvarkinga. Lygio
neatitiko ir rūbinės. Dabar galime sakyti, kad esame išlepinti. Turime naujas arenas,
viskas įrengta ir sąlygos – aukščiausio lygio. Ten tokių sąlygų nėra ir,
garantuoju, nebus. Kita vertus, visos komandos turės lygias galimybes ir žais
tomis pačiomis sąlygomis. Turime visi suprasti, nusiteikti ir važiuoti ten,
nelaukdami kažkokių stebuklų. Žaidėjai turi išeiti ir sužaisti. Nereikia
perdėtai žiūrėti į šitą problemą.
– Lietuva kovą dėl olimpinės atrankos pralaimėjo
Venesuelai, nors šios kovos pradžioje ji net nebuvo minima kaip reali
kandidatė. Ar tai buvo smūgis mūsų šalies krepšiniu?
– Venesuela buvo tarp kandidatų. Čia reikia žiūrėti plačiau – FIBA nėra tik Europos organizacija. Žinoma, dauguma komandų yra iš Europos,
bet FIBA organizacijai reikia galvoti apie savo misiją viso pasaulio mastu.
Europos čempionatas vyko Lietuvoje, daugelis kitų čempionatų vyko taip pat
Europoje. Kai moterų Pasaulio čempionatas buvo patikėtas Turkijai (kovo
mėnuo, aut. past.), mums buvo aišku, kad abiejų turnyrų FIBA tikrai neatiduos Europai. Tada
Venesuela atsirado kaip potencialus varžovas. Žinoma, Lietuva tiek europiniu,
tiek pasauliniu mastu buvo pasiruošusi geriau. Vienareikšmiškai. Neveltui visi
kitų šalių atstovai kalbėjo, kad Lietuvoje žaisti būtų geriausiai. Vis dėlto,
kaip ir sakiau, FIBA rūpinasi krepšinio populiarinimu visame pasaulyje ir
pasirinko ne Europą.
– Kaip manote, kodėl rusai pasitraukė iš kovos dėl
olimpinės atrankos?
– Tai susiję ir su finansiniais dalykais. Taip, pinigų jie
turi, bet kam jiems užsidėti tokią naštą, jeigu galima atvažiuoti į Lietuvą ir
sužaisti? Lietuva jiems yra kaip namai. Pagrindinės rusų komandos, net ir
Eurolygos klubai, sportuoja Klaipėdoje ir Druskininkuose. Ta pati Rusijos
rinktinė čia ruošėsi. Jie žino, kad sąlygos čia yra geros, tai kam organizuoti
pas save, jei gali sėsti į lėktuvą ir po dviejų valandų jau būti čia?
– LKF atstovai yra prasitarę, jog ateityje mūsų šalyje
galbūt išvysime atvykstančią ir NBA rinktinę. Ar tokia galimybė iš tiesų
artėja?
– Apie tokią galimybę svarsčiau dar dirbdamas „Žalgirio“ klube ir apie tai galvoju iki šiol bendraudamas su
Eurolyga. Kaip žinote, vyksta „NBA Europe live“ etapai Europoje. Dar statydami
areną galvojome apie tai, kad čia atvažiuotų koks nors klubas. Ta pati galimybė
išlieka, o ir ryšiai yra. Neturėjome galimybės, o dabar ją turime. Nebuvo
tinkamos arenos – dabar tokia yra Kaune. Tiesiog viską reikia paskaičiuoti
finansiškai. Šiemet Kaune vyks U-17 čempionatas, į kurį vėl atvyks
amerikiečiai.
– Ar LKF nesibaimina to, kad geriausi mūsų šalies klubai
kitą sezoną kviečiami dalyvauti atvirajame Rusijos čempionate - VTB Vieningoje
lygoje?
– Tai labai opus klausimas. LKF – viena iš nedaugelio
federacijų, kuri tuo aktyviai rūpinasi. Tiek Arvydas Sabonis, tiek aš nuolat
bendraujame su VTB lyga ir Eurolyga. Pats dalyvavau tuose sprendimų
priėmimuose, kur vyko Eurolygos pakeitimai. Mes turime rūpintis Europos ir
Lietuvos krepšiniu. Visų pirma, turime žengti koja kojon su Europos
tendencijomis ir stiprinti savo nacionalinį čempionatą. LKF pozicija aiški:
pirmoje vietoje yra Eurolyga, antroje – LKL.
Klubų apsisprendimas dėl VTB Vieningosios lygos – aktualus klausimas
– Kas bus tada, jei mūsų klubai pareikš, kad pirmenybė
teikiama VTB Vieningajai lygai?
– Kaip ir sakiau, sprendžia klubai. Mes turime tik
patariamąjį balsą, kaip vienetas. Savo nuomonę mes tiesiogiai sakome lygų ir
klubų vadovams, bet negalime kontroliuoti klubų sprendimų.
– Ar tiesa tai, kad Eurolyga iškėlė ultimatumą - arba jie,
arba VTB?
– Kaip ir sakiau, tokia krepšinio tendencija. Pats
dalyvavau VTB Vieningosios lygos kūrime. Ji buvo sukurta dėl to, kad trūko
aukšto lygio rungtynių. Dabar Eurolyga tą pripažino ir padarė taip, kad klubai
„Top 16“ etape turės daug daugiau rungtynių. Dėl to iškilo klaustukas, kad VTB yra
reikalinga. Klubai turi į tai atsižvelgti ir vadovautis Europos tendencijomis.
Visi pripažino, kad trūksta aukšto lygio varžybų, o žaisti per tris čempionatus
yra sunku, kadangi nelieka laiko treniruotėms.
– LKF prašymu, Lietuvos krepšinio lygos valdyba neseniai
sutrumpino sezoną, užkirsdama kelią į atkrintamąsias varžybas 7-8 vietas
reguliariajame sezone užėmusioms ekipoms. Kai kurių klubų atstovai išreiškė
pasipiktinimą šiuo sprendimu. Ar iš tikrųjų buvo paisoma visų komandų nuomonės?
– Sprendimus priima klubai ir jų vadovai. Šiame balsavime
dalyvavo visų klubų atstovai ir jie galėjo išsakyti savo nuomonę balsuodami -
keldami ranką. Jei tai nesiskaito, kad jų buvo išklausyta, tai ką reikia padaryti,
jog jie pripažintų, kad klubų nuomonės buvo atsiklausta? Taip buvo daroma ne dėl to, kad to norėjo vienas ar
kitas žmogus, o dėl to, kad Lietuvos krepšinis turėtų geresnes sąlygas
pasiruoši olimpinei atrankai. Iš dabartinių rinktinių, kurios ruošiasi atrankai
Venesueloje, tik rusai ir lietuviai pakeitė nacionalinių pirmenybių
tvarkaraščius. Mes jau iš karto turėsime privalumą, nes krepšininkai pailsės,
skirtingai nei kitų komandų, pavyzdžiui graikų. Neaišku, kada baigsis jų
čempionatas. Visi turi suprasti, kad yra rizika žaidėjų sveikata ir komandos
tinkamu pasiruošimu. Tai kam mes žaidžiame tą krepšinį ir yra reikalinga LKL?
Kas yra aukščiau – ar vieno kito klubo interesai, sužaisti dar tas dvejas
rungtynes, ar tai, kad kuo sėkmingiau pasirodytų nacionalinė rinktinė? Dėl jos
viskas ir yra daroma. Federacijoje dirbame tam, kad tiek klubinis, tiek
rinktinės krepšinis vystytųsi. Šiuo atveju, galvojame, kad svarbiau yra
rinktinė. Visi patenkinti niekada nebus, bet turime žiūrėti, kas yra
prioritetai.
– „Šiaulių“ treneris Antanas Sireika „BasketNews.lt
radijo“ laidoje pateikė retorinį klausimą, ar nebuvo galima ankščiau
numatyti to, kad dėl rinktinės interesų teks trumpinti sezoną? Ar tokiu atveju,
nebūtų buvę racionaliau sutankinti tvarkaraštį ir išvengti priverstinės 7-8
reguliariojo sezono komandų eliminacijos iš atkrintamųjų varžybų?
– Žinoma. Tai turėjome padaryti ankščiau ir ši pastaba yra
teisinga, bet buvo ir kitų niuansų. Žiūrinti į „Žalgirį“ ir „Lietuvos rytą“, sezono pradžioje buvo neaišku, kaip toli šios komandos
eis ir kokie bus jų rezultatai. Tada dar atrodė, kad kažkur susitaupys laiko ir
viskas susidėlios normaliai. Tikrai teisinga pastaba, kad korekcijas reikėjo
daryti anškčiau, bet buvo nepadaryta. Turime, kur pasitaisyti. Ateityje tikrai
pasistengsime nedaryti taip, kad kažkas liktų nepatenkinti, kaip yra dabar.
– Minėjote, kad LKL pirmenybėse visus sprendimus priima
patys klubai. Ar gali būti objektyvi bendra komandų pozicija, kai didžioji
dalis jų turi aiškias sąsajas su didžiaisiais šalies klubai ir ypač su „Žalgiriu“?
– Toks niuansas yra. Ankščiau buvo taip, kad „Lietuvos
ryto“ komanda turėjo daugiau klubų, kurie jos klausydavo. Yra du
klubai-lyderiai ir visi kiti klubai tai pripažįsta. Visiems reikia kažkokios
naudos ir pagrindinė yra žaidėjai, kuriuos lyderiai gali skolinti kitoms
komandoms. Tų dviejų klubų įtaka visą laiką bus didžiausia. Kaip juo atskirti
nuo kitų komandų, yra mūsų darbas. Reikia galvoti, kaip padaryti taip, kad
kiekvienas LKL klubas būtų nepriklausomai stiprus ir turėtų ilgalaikes
strategijas, o pirmenybės būtų žiūrimesnės. LKF prezidentu tapus Arvydui
Saboniui, tai tapo vienu iš tikslų. Tai nėra procesas, kai atesi, gražiai
pašnekėsi ir viskas išsispręs. Vienas tikslų – įvesti tvarką, kuri yra visoje
Europoje, kai vienas savininkas negali valdyti kelių klubų. Tam reikia laiko,
bet manau, kad mes šitą dalyką tikrai įgyvendinsime.
– Ar turite konkrečių planų, kaip tai padaryti?
– Taip. Vasarą bus posėdžiai ir diskusijos, kurios iš esmės
vyksta ir dabar. Pagrindinis niuansas šiuo metu yra klubų finansai. Jeigu
klubai neturi pinigų ir jiems reikia žaidėjų, tai jie yra įspausti į kampą. LKF
niekam negali surasti rėmėjų, nes tai pačių klubų darbas. Reikia apsispręsti,
kas yra prioritetai ir kokie yra ilgalaikiai tikslai. Mūsų matomas prioritetas – stipri LKL. Matosi, kad daugelio klubų lygis yra pakilęs ir čempionatą
stebėti šiemet daug įdomiau. Čia susiduriame su kita problema, kad pirmenybės
nėra tiek matomos, kiek turėtų būti. Kaip ir sakiau, niekada nebus taip, kad
patenkinti būtų visi, bet nusistatę aiškius prioritetus per kelis metus, manau,
kardinaliai pakeisime situaciją. Svarbu, kad visi įžvelgtų naudos.
– Ar dažnai jūsų nedraugai prikaišioja tai, kad dirbate
LKF, o širdyje vis dėlto esate žaliai baltas?
– Taip sako daug kas. Net ir komentaruose matai, kad tave
susieja su buvusia darboviete, bet netrukdo dirbti. Aš niekada neišsižadėjau „Žalgrio“. Dirbau ten ir tai buvo gera patirtis. Dabar, kai reikia
spręsti šalies krepšinio klausimus, esu neutralus ir ieškau naudos krepšiniui, o
ne atskiram klubui.
Tapkite „BasketNews.lt radijo“ draugais Facebook'e ir jau rytoj laimėkite 100 Lt čekį, apsipirkti bet kurioje Champion parduotuvėje! Spausk čia !
Garso interviu su Motiejūnu:
[audio=186]