Tris kartus Europos čempionas, du kartus pasaulio čempionas, tris kartus Eurolygos čempionas, olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas, daugybės asmeninių titulų ir apdovanojimų laimėtojas. 39 metų Bodirogai galėtų pavydėti bet kuris krepšininkas.
Prieš penkerius metus baigęs profesionalo karjerą, Bodiroga iki 2009 metų metų darbavosi Romos „Lottomatica“ komandoje, kur buvo generaliniu vadybininku. Dabar jis gyvena gimtojoje Serbijoje, Belgrade, kur dirba šalies krepšinio federacijoje.
Laidai „BasketNews.lt radijas“ Bodiroga papasakojo apie savo įspūdingą karjerą, kovas su Lietuvos rinktine ir laisvą laiką, baigus karjerą.
– Dejanai, ar galite pasakyti, kaip nusprendėte susieti save su krepšiniu? – „BasketNews.lt radijas“ paklausė Bodirogos.
– Iš pradžių žaidžiau futbolą, bet pirmą kartą palietęs krepšinio kamuolį, nusprendžiau likti su šia sporto šaka. Aš tiesiog pamilau krepšinį.
– Legendiniai krepšininkai sako, kad vienintelis kelias tapti ypatingu žaidėju yra treniruotis daugiau nei kiti. Pavyzdžiui, Draženas Petrovičius netgi automobilyje visada vežiodavosi kamuolį. Kokia jūsų sėkmės paslaptis?
– Sutinku su šiomis mintimis. Treniruotės yra labai svarbu, bet tam, kad taptum puikiu krepšininku, pirmiausiai reikia talento, o tik paskui daugybės darbo. Geras to pavyzdys – jūsų minėtas Petrovičius, kuris buvo turbūt geriausias visų laikų Europos krepšininkas. Jis dirbdavo kiekvieną dieną po 7 valandas, mesdavo po 1000 metimų papildomai. Tai vienintelis kelias, jeigu nori pasiekti krepšinio viršūnę.
– Jūs taip pat esate vienas tituluočiausių krepšininkų Europos krepšinio istorijoje. Kuris trofėjus labiausiai įsimintinas?
– Iškovojau daug titulų ir dabar sunku pasirinkti. Įsimintini abu laimėti pasaulio čempionatai (1998 ir 2002 metais) ir tai, kad finale nugalėjome JAV Svajonių komandą. Taip pat puikiai prisimenu tuos tris Eurolygos laimėjimus, kuriuos iškovojau su Atėnų „Panathinaikos“ ir „Barcelona“ komandomis. Esu labai patenkintas ir laimingas dėl tų trofėjų, kuriuos iškovojau per savo karjerą.
– Buvote universalus krepšininkas ir galėjote žaisti praktiškai visose pozicijose: nuo įžaidėjo iki vidurio puolėjo. Kuri pozicija jums buvo priimtiniausia?
– Didžiąją laiko dalį praleidau lengvojo krašto puolėjo pozicijoje, bet karjeros pradžioje buvau ir įžaidėju. Tai man labiau patiko. Man patiko pelnyti taškus, bet tuo pačiu ir kurti situacijas komandos draugams. Mėgau perdavinėti kamuolius, todėl, jei būčiau privalėjęs rinktis, būčiau žaidęs įžaidėjo pozicijoje.
– Buvote vienas geriausių krepšininkų Europoje, bet krepšininko karjerą baigėte vos 34 metų. Kodėl?
– Žinote, aš labai anksti pradėjau profesionalią karjerą. Jau 16 metų rungtyniavau Zadare, o jau 18 metų kaip legionierius rungtyniavau Italijoje. Krepšiniui atidaviau 20 metų ir nusprendžiau sustoti. Manau, kad priėmiau teisingą sprendimą. Iškovojau visus trofėjus, kurių norėjau, ir netgi ne po vieną kartą. Kai nebeturi daugiau motyvacijos, geriau sustoti. Apsisprendžiau pasitraukti tada, kai pajutau, jog tam tinkamas metas.
– Ar sunku buvo sau pasakyti „stop“?
– Žinote, apie šį sprendimą, prieš jį priimant, galvojau vienerius metus. Paskutinėse mano rungtynėse susirinko 10000 žmonių, kurie atsisveikino su manimi nepamirštamai. Buvau viską apgalvojęs ir esu patenkintas dėl šio savo sprendimo.
– 1995 metais NBA naujokų biržoje 51-uoju šaukimu jus pasirinko Sakramento „Kings“, bet už Atlanto taip ir nerungtyniavote. Kodėl?
– Tuo metu aš apsisprendžiau likti Europoje, žaisti dėl titulų ir šiame žemyne nuveikti ką nors ypatingo. Norėjau žaisti nacionalinėje komandoje, pasiekti trofėjų. Man tai buvo labai svarbu. Ne tik 1995 metais, bet ir vėliau turėjau du pelningus pasiūlymus iš gerų NBA komandų, bet aš pasirinkau „Panathinaikos“, o vėliau ir „Barcelona“. Labai gerbiu NBA – tai tikrai svarbu, bet aš norėjau žaisti didžiuose Europos klubuose ir kautis dėl didelių pergalių čia. Net jei galėčiau, nieko savo karjeroje nekeisčiau. Esu labai patenkintas šiuo sprendimu, nes pasiekiau viską, ką turėjau pasiekti.
– Neseniai Serbijos krepšinio rinktinė, po labai sunkaus kvalifikacinio turnyro, vos prasimušė į Slovėnijoje vyksiantį Europos čempionatą. Kaip galite pakomentuoti tokį neįprastą serbų žaidimo lygį?
– Taip, tai tikrai buvo sudėtinga kvalifikacija. Turime susižeidusių krepšininkų. Taip pat kvalifikaciniame turnyre nebuvome geriausios sportinės formos. Svarbiausia, kad komanda pateko į čempionatą ir manau, kad kitais metais būsime pasiruošę Europos pirmenybėms.
– Ar galite įsivaizduoti, kas vyktų šalyje, jei Serbija nebūtų patekusi į Europos čempionatą?
– (juokiasi) Galiu įsivaizduoti, bet laimei mes patekome į Europos čempionatą.
– Dejanai, lietuviai jus gali palyginti su Arvydu Saboniu, nes esate dvi didžiosios krepšinio legendos skirtingose krepšinio šalyse. Ar bendraujate su Saboniu?
– Taip, mačiau jį keliuose FIBA susitikimuose. Paskutiniu metu kelis kartus su juo kalbėjomės apie situaciją mūsų šalių krepšinio federacijose. Taip pat praėjusią vasarą mačiau Sabonį Lietuvoje vykusiame krepšinio čempionate. Žinote, Arvydas yra legenda. Mano manymu, jis yra vienas geriausių žaidėjų, kokį tik kada nors Europos krepšinis yra turėjęs. Jis buvo neįtikėtinas krepšininkas, kuris, nepaisant savo ūgio ir pozicijos, aikštelėje darė viską: metė tritaškius, perdavinėjo kamuolius, dėdavo iš viršaus. Tai tikrai puikus krepšininkas. Galvoju, kad jeigu Sabonis būtų ankščiau išvykęs į NBA, jis būtų buvęs vienas geriausių vidurio puolėjų ir toje lygoje.
– Tikriausiai tą patį galėtume pasakyti ir apie jus, tiesa?
– Taip, aš tai žinau, bet mano sprendimas buvo nevykti į NBA. Vis dėlto aš žinau ir tai, ką pats galėjau padaryti aikštelėje.
– Kokie ryškiausi jūsų prisiminimai iš Jugoslavijos ir Lietuvos susitikimų aikštelėje?
– Oi, turiu labai daug prisiminimų. Tuo metu mes žaisdavome dažnai. Lietuva buvo puiki komanda, su gerais krepšininkais. 1995 metais Europos čempionato finalas, taip pat pusfinalis Atlantos olimpinėse žaidynėse, susitikimas Sidnėjaus olimpiadoje. Su lietuviais žaidėme daugybę rungtynių ir visos jos buvo labai sunkios, bet itin gražios. Mūsų komanda taip pat buvo labai stipri ir rungtynės su lietuviais buvo kažkas nuostabaus.
– Kokie jūsų nuomonė apie Lietuvos krepšinio mokyklą?
– Jūs turite savitą stilių. Lietuvoje daug krepšinio talentų, o visa šalis tiesiog gyvena krepšiniu. Aš tai labai gerbiu. Neįtikėtina matyti, kaip Lietuvoje visi myli krepšinį. Kartais lietuviai žaidžia ne visai tiksliai, neorganizuotai ir nedisciplinuotai, bet, nėra abejonės, jūsų krepšininkai – labai talentingi. Lietuva prigamina daug krepšinio talentų ir šios šalies krepšinio mokykla yra viena stipriausių Europoje.
– Ar galima lyginti Lietuvos sirgalius, žaidimo stilių ir meilę krepšiniui su Sebijos krepšiniu?
– Taip, manau šiose šalyse aistra krepšiniui yra tokia pati. Serbijos ir Lietuvos krepšiniai turi daug panašumų. Yra skirtumų, bet panašumų daugiau.
– Kaip vertinate „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ šansus šio sezono Eurolygoje. Ar stebėjote šių klubų rungtynių?
– Šį sezoną nestebėjau nei „Žalgirio“, nei „Lietuvos ryto“ rungtynių. Mačiau, kad „Žalgiris“ lengva pergale pradėjo Eurolygos sezoną. Galvoju, kad Kauno klubas sukomplektavo įdomią komandą. Pirmose Eurolygos rungtynėse „Žalgiris“ pademonstravo, kad šį sezonas Eurolygoje jiems gali būti įdomus. Kalbant apie „Lietuvos rytą“, šio klubo rungtynių nemačiau, bet man keista, kad komanda pakeitė trenerį. Tiesa, nežinau klubo vidaus situacijos ir man sunku ką nors daugiau pasakyti. Ketinu pasižiūrėti daugiau rungtynių ir apie šių komandų šansus galėsiu pasakyti daugiau.
– Pakalbėkime apie jūsų dabartinę veiklą. Kaip šiandien atrodo įprasta Bodirogos diena?
– Po du dešimtmečius trukusios karjeros, nuolatinių kelionių po Europą ir visą pasaulį, džiaugiuosi, kad pagaliau grįžau į Belgradą. Esu namuose, leidžiu laiką su šeima ir draugais. Man tai labai svarbu. Daug laiko skiriu krepšiniui ir jaunajai žaidėjų kartai Serbijos federacijoje. Taip pat turiu asmeninį verslą. Džiaugiuosi galėdamas būti Serbijoje po daugybės metų.
– Kokių laisvo laiko pomėgių turite?
– Kai tik turiu laiko, mėgstu keliauti ir tyrinėti kultūras. Stengiuosi daryti tai, ko negalėjau, kai žaidžiau krepšinį: mėgaujuosi gerais vynais ir gerai leidžiu laiką su draugais.
Visas interviu su Bodiroga:
[audio=300]
Bodirogos žaidimo epizodai:
http://www.youtube.com/watch?v=zPDAMNobY-E
Patinka, ką darome? Paremkite mus tapdami BN+ nariais.
