Vilniaus „Perlo-MRU“ komanda savaitgalį išlygino aštuntfinalio serijos su Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ rezultatą (1:1). Ketvirtadienį Marijampolėje laukia lemiamas dviejų klubų mūšis.
Prieš jį savo mintimis dalijosi „Perlo-MRU“ gynėjas Vytautas Buzas.
„Džiaugiamės, kad pavyko išlyginti serijos rezultatą. Dabar reikia kiek įmanoma geriau pasiruošti lemiamoms rungtynėms bei nekartoti klaidų. Pirmiausia, neleisti varžovams atkovoti kamuolių puolime ir viskas bus gerai. Esame labai užsivedę ir norime įrodyti, kad prieš „Sūduvą-Mantingą“ galime laimėti ne vien namuose, bet ir jų salėje“, – kovingumo prieš svarbiausią sezono mačą neslėpė „Perlo-MRU“ krepšininkas.
– Kaip komandą atsakomoji pergalė paveikė emociškai?
– Teigiamai. Sugebėjome atrasti savo užsivedimą, susikalbėjimą ir gynybos sistemos judėjimą. Pagaliau gynėmės taip, kaip galime. Aišku, neatsižvelgiant į keletą klaidų zoninėje gynyboje.
– Ar pergalė antrose serijos rungtynėse padidino pasitikėjimą savo jėgomis?
– Taip. Tiesa, jis buvo ir prieš pirmąsias rungtynes. Pasitikėjimas nedingo ir po pralaimėjimo. Tikimės, kad sugebėsime žaisti tokį greitą krepšinį, kokį parodėme trečiame ir ketvirtame antrųjų rungtynių kėlinyje, o varžovai nespės paskui mus.
Gerbiame varžovą. „Sūduva-Mantinga“ turi daug gerų žaidėjų visose pozicijose. Tačiau jų nesibaiminame. Po antrų rungtynių mūsų psichologinė būsena yra pagerėjusi ir esame nusiteikę kovai.
– Ar „Sūduvos-Mantingos“ namų aikštės pranašumas yra didelis faktorius šioje serijoje?
– Iš tiesų, NKL pirmenybėse tai yra labai svarbus dalykas. Tačiau stengsimės įrodyti, kad galime žaisti ir išvykoje bei tai mums nebus neperšokamas barjeras. „Sūduvos-Mantingos“ sirgaliai pagal lankomumą NKL užima antrą vietą. Žiūrovų būna daug, jie aistringi, o Marijampolė myli krepšinį. Ten malonu žaisti. Bent jau man, kuo daugiau sirgalių, tuo maloniau.
– Reguliariojo sezono pabaigoje įsitvirtinai starto penkete. Kaip pavyko įgyti trenerio pasitikėjimą?
– Iš pradžių treneris manęs nelabai pažinojo. Anksčiau nesame kartu dirbę ir vienas kitam buvome „nauji“. Taip pat sezono pradžioje nebuvo aišku, ar liksiu komandoje. O dabar – darbas, darbas, darbas. Manau, kad darbas gynyboje yra svarbiausias dalykas. Aš nuo mažų dienų esu išmokytas, jog išėjęs į aikštę pirmiausia turiu rūpintis tuo, kad varžovas nepelnytų taškų. Ir tik tada galvoti apie pelnomus taškus. Stengiuosi tuo vadovautis ir vykdyti trenerio užduotis. Žinoma, ne visada viskas pavyksta, tačiau stengiamės ir dar turime bent vienerias rungtynes viskam pagerinti.
– Ar jau galiausiai radai savo vietą komandoje?
– Manau, kad taip. Nežaidžiu taip, kaip norėčiau, tačiau gal tam yra kažkokių kitų priežasčių. Bet viskas eina teigiama linkme. Tikiuosi, kad ir toliau viskas taip klostysis, o sezonas ketvirtadienį mums dar nesibaigs.
