Auklėtinės pranoko trenerio lūkesčius

2006-09-27 07:10
Rokas Buračas, „Lietuvos žinios“

Lietuvos moterų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas tvirtina, kad nacionalinė ekipa, savaitgalį Brazilijoje pasibaigusiose pasaulio pirmenybėse užėmusi šeštąją vietą, viršijo ne tik savo galimybes bet ir jo lūkesčius.

Nepaisydamos itin sunkios kelionės į Braziliją, po keturių Prancūzijos Gvianoje praleistų nemigo bei nežinios parų į Braziliją atvykusios Lietuvos krepšininkės nepalūžo ir pasiekė tai, apie ką niekas jau net nesvajojo.

Nacionalinė komanda, kurią į priekį vedė septynios pagrindinės krepšininkės, įveikė pagrindines savo varžoves ir demonstruodama itin solidų, akiai gražų krepšinį pateko tarp šešių stipriausių pasaulio čempionato komandų.

Proga žengti į priekį

– Treneri, ar pasaulio čempionatas ir įvykiai prieš jį turės įtakos moterų krepšinio populiarumui Lietuvoje?
– Jis jau turi įtakos. Reikia tai deramai įvertinti ir pasinaudoti galimybe, kad moterų krepšinis eitų į priekį ir populiarėtų.

– Kas lėmė tokį sėkmingą komandos pasirodymą Brazilijoje?
[image=4721 right Algirdas Paulauskas įsitikinęs, kad jeigu rinktinėje būtų žaidusi Irena Baranauskaitė (su kamuoliu), Iveta Marčauskaitė bei Vaida Zagurskytė, lietuvaitės būtų pajėgios pakovoti ir dėl medalių]– Stiprybės pasisėmėme Prancūzijos Gvianoje. Tas atvejis mus visus labai suvienijo. Kai žaidėme pirmąsias rungtynes su Kanada arba pusfinalio dėl 5-8 vietų mačą su Ispanija, buvome vieningi ir demonstravome darnų komandinį krepšinį.

Norėjo būti dvyliktuke

– Sakėte, kad komanda viršijo savo galimybes. Ar galima teigti, kad ji pranoko ir jūsų lūkesčius?
– Lietuvos moterų krepšinį galima apibūdinti trimis aspektais. Pirmas: ar Lietuvos moterų krepšinio rinktinė yra stipri komanda? Taip. Jeigu prie šios komandos pridėtume Ivetą Marčauskaitę, Ireną Baranauskaitę ir Vaidą Zagurskytę, ši ekipa būtų labai stipri. Antras klausimas: ar ši rinktinė pranoko lūkesčius?

Taip, ji pranoko lūkesčius, nes šioje rinktinėje nežaidė trys labai svarbios žaidėjos. Ir trečias klausimas: ar Lietuvoje viskas gerai moterų krepšiniui? Jeigu iškovotą rezultatą palygintume su tuo, kokia yra Lietuvos moterų ir vyrų krepšinio padėtis, kiek trenerių dirba su vyrais ir moterimis, šis rezultatas būtų visiškai neteisingas. Jis yra per daug geras.

Visi lygina mūsų ir vyrų rinktinės pasirodymus, todėl galėčiau pasakyti, kad lyginant vyrų ir moterų krepšinio situaciją mūsų iškovota šeštoji vieta yra 100 kartų geresnė negu vyrų septintoji.

– Prisipažinkite, kokios vietos pasaulio čempionate tikėjotės prieš išvykdami iš Martinikos ir prieš palikdami Prancūzijos Gvianos administracinį centrą Kajeną?
– Po treniruočių stovyklos Martinikoje man atrodė, kad tikrai būsime stipriausiųjų aštuntuke. Jaučiau, kad pateksime tarp aštuonių stipriausių komandų. O kai buvome Kajene, apie tikslą labai gerai pasakė Lina Brazdeikytė: „Mūsų tikslas – pasiekti San Paulą". Kai išvykome iš Kajeno, mums jau buvo įrašytas vienas pralaimėjimas. Tuomet maniau, kad būtų labai gerai, jeigu prasimuštume nors į dvyliktuką.

Jaunimas nenuvylė

– Per praėjusių metų Europos pirmenybes puikiai žaidė Eglė Šulčiūtė, o per Eurolygos varžybas aikštėje ji pasirodydavo retai. Brazilijoje ji taip pat demonstravo solidų žaidimą. Ar nepasikartos praėjusių metų scenarijus?
[image=4768 left Algirdas Paulauskas Eglei Šulčiūtei per Eurolygos rungtynes žada svarbų vaidmenį]– Pirmiausia jai reikia palinkėti greičiau pasveikti. Kol kas gydytojai jai neleidžia nei bėgioti, nei žaisti. Pernai TEO komandoje per Eurolygos varžybas žaidė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė, Irena Baranauskaitė ir Ieva Kublina. Rėmėmės pagrindinėmis ekipos žaidėjomis.

Šiemet neturime Baranauskaitės ir Kublinos. Nusprendėme, kad šį sezoną daug rungtyniauti leisime Šulčiūtei, kuri padarė didelę pažangą – pernai ji prastai gynėsi, tačiau tai daryti ji sugeba ir labai stengiasi.

– Daugelį nustebino puikus Aušros Bimbaitės žaidimas pasaulio čempionate.
– Ji grįžo į savo senas vėžes. Prieš ketverius metus ji žaidė taip kaip dabar – kartu su Sandra Valužyte jos draskydavo visą Europą, o kaip tai atrodydavo, matėme per rungtynes su Prancūzija. Galbūt ji rungtyniaus ir dar geriau, bet man užtektų, kad ji ir toliau žaistų kaip dabar.

Sėkmingas jos žaidimas man nebuvo netikėtas. Jo laukiau ketverius metus ir žinojau, kad kada nors tai įvyks. Prieš ketverius metus Aušra buvo patyrusi sunkią kelio raiščių traumą ir paskui niekaip negalėjo žaisti taip, kaip rungtyniavo prieš traumą. Pagaliau ji grįžo.

– Kaip čempionate atrodė jauniausios rinktinės žaidėjos – Aurimė Rinkevičiūtė ir Gintarė Petronytė?
– Esu laimingas, kad Brazilijoje jas turėjau. Aišku, būčiau laimingesnis, jeigu būtų galėjusi žaisti Baranauskaitė arba Marčauskaitė. Rungtyniauti joms leidau nedaug. Galbūt reikėjo paaukoti daugiau laiko per rungtynes su Prancūzija ir leisti joms pažaisti ilgiau...

[image=6352 right JAV rinktinės krepšininkės negalėjo patikėti, kad tritaškį į jų krepšį įmetusiai Aurimei Rinkevičiūtei dar tik 16 metų]Tačiau jos pateisino mano pasitikėjimą ir tikrai patvirtino, jog yra ateities žaidėjos. Buvo labai malonu stebėti, kaip amerikietės nustebo sužinojusios, kad Aurimei ir Gintarei yra tik 16 ir 17 metų.

Per spaudos konferenciją JAV rinktinės gynėja Katie Smith klausė: „Ką?! Iš kur? Kodėl?" Jos nesuprato, kad su jomis žaidė vaikai, tai sužinojo tik po rungtynių. Kai buvome Prancūzijos Gvianoje, prakeikiau viską, kad jas pasiėmiau. Buvo gaila ir tėvų, ir jų pačių, nes vis dėlto jaučiau didžiulę atsakomybę. Dabar viskas liko praeityje ir tikrai džiaugiuosi, kad šios žaidėjos vyko į Braziliją.

Kapitonė – pavyzdys visiems

– Prieš pasaulio čempionatą minėjote, kad tai bus repeticija prieš labai svarbias kitų metų Europos pirmenybes. Kaip ji pavyko?
– Ji būtų buvusi geresnė, jeigu į rinktinę būtume surinkę visas žaidėjas. Tai tikrai turėjo būti repeticija, bet nežinau, kaip tai pavadinti po visų nuotykių.

– Ar kitų metų rinktinėje bus daug pasikeitimų?
– Pamatysime. Manau, kad Štreimikytę-Virbickienę dar turime galimybių prikalbinti žaisti rinktinėje. Aišku, ne tam, jog ji žaistų 40 minučių per rungtynes, o tam, kad padėtų žaisti kitoms krepšininkėms. Atsisakyti šio deimanto dar per anksti. Komandoje ji nebeturėtų tokio vaidmens, kokį turėjo anksčiau, tačiau vienoms kitoms rungtynėms ji būtų labai reikalinga.

Rinktinės kapitonė Brazdeikytė niekada nėra mūsų pavedusi. Jos niekada nereikėjo įkalbinėti atvykti į rinktinę. Esu dėkingas Linai, kad ji yra pavyzdys visoms žaidėjoms. Ji niekada nėra atsisakiusi ar pasididžiavusi mums padėti. Visada sako: „Gerai, treneri, aš būsiu". Kai ji pasakys, kad nebus rinktinėje, suprasiu, kad yra visiškai išsekusi.


Rodyti komentarus
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 2

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.