Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė vienu metu užima „Hoptrans-Sirenų“ direktorės ir žaidėjos pareigas
Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė vienu metu užima „Hoptrans-Sirenų“ direktorės ir žaidėjos pareigas
Nuotr. A.Barzdžius
Prieš dvejus metus Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) debiutavusi Kauno rajono „Hoptrans-Sirenų“ ekipa pasidabino bronzos medaliais, šiemet iškovojo antrąją vietą, tačiau tuo apsiriboti nežada.

Klubo žaidžiančioji direktorė Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė tinklalapiui „BasketNews.lt“ tvirtino, jog kitą sezoną ekipa sieks patekti į Europos taurės turnyrą. 

Komandos vadovė vylėsi, kad pavyks išsaugoti vyriausiąjį trenerį Liną Šalkų, kuris žaidėjas sulipdė į vieną kumštį.

„Kalbant apie trenerį, neturiu nei ko atimti, nei pridėti. Iš tokios komandos jis padarė tikrai labai daug. Galiu jį įvertinti tik pačiu aukščiausiu balu“, – kalbėjo Žemantauskaitė-Matlašaitienė.

Lietuvos moterų rinktinės stovykloje šiuo metu plušanti gynėja prieš pat LMKL finalo seriją stipriai apsirgo, o medikai jai neleido grįžti į krepšinio aikštelę. Be lyderės likusios „Hoptrans-Sirenos“ finale 0-3 pralaimėjo Vilniaus „Kibirkšties-VIČI-IKI“ klubui.

Žemantauskaitė-Matlašaitienė šį sezoną vidutiniškai pelnydavo po 13 taškų, atkovodavo po 3,5 ir perimdavo po 1,7 kamuolio bei atlikdavo po 2,7 rezultatyvaus perdavimo.

– Ar labai apmaudu, kad negalėjote žaisti LMKL finalo serijoje? – tinklalapis „BasketNews.lt“ paklausė Žemantauskaitės-Matlašaitienės.
– Apmaudu, jog negalėjau padėti komandai, kuri finalo serijoje labai vargo. Buvo tokių akimirkų, kai jau atrodė tuoj žengsiu į aikštelę, bet išėjo, kaip išėjo. Tikrai labai norėjau padėti ekipai, bet sukliudė liga. Visgi, manau, mes šį sezoną pasiekėme gerą rezultatą ir nereikia šokti aukščiau bambos.

– Ar buvo šansų nugalėti „Kibirkšties-VIČI-IKI“ ekipą tokioje ilgoje serijoje?
– Įkąsti ar pasipriešinti visada galima, bet šiandien jos yra stipresnės. Vilnietės savo gretose turi penkias Lietuvos moterų rinktinės nares.

– Kaip vertinate šį sezoną?
– Kaip žaidėja jį vertinu tikrai puikiai – pernai nepatekome į LKF taurės turnyro finalą ir užėmėme trečiąją vietą LMKL. Ši komanda tikrai pasiekė viršūnę. Dešimtbalėje sistemoje vertinčiau sezoną visais dešimčia balų.

– Ar galima sakyti, jog pagrindinė pergalių priežastis buvo komandos stabilumas?
– Tiek komandos, tiek trenerio stabilumas, rėmėjų palaikymas atvedė mus į antrą vietą šalies čempionate.

– Ar kitą sezoną taip pat planuojate verstis be legionierių?
– Negalių pasakyti dėl kito sezono. Jeigu žaisime Europos taurės turnyre, reikės stiprinti sudėtį.

– Planuojate žaisti tarptautiniuose turnyruose?
– Tokių planų yra, o kaip bus – matysime.

– Kaip vertinate trenerio Lino Šalkaus darbą?
– Kalbant apie trenerį, neturiu nei ką atimti, nei ką pridėti. Su tokia komanda jis nuveikė tikrai labai daug. Aš jo darbą galiu įvertinti tik pačiu aukščiausiu balu.

– Daugelis Šalkų pažįsta kaip labai emocingą trenerį. Koks jis yra už aikštelės ribų?
– Ramus. Nepasakyčiau, kad jis emocingas, tiesiog gerai atlieka savo darbą. Vienu metu reikia kažką pasakyti, kitu – atsitraukti. Kaip ir žaidime – gavęs pražangą kitą kartą jau žinai, kada reikia atsitraukti, o kada vėl pulti. Bandysime Šalkų išlaikyti ir kitą sezoną.

– Kaip asmeniškai sezonas praėjo jums?
– Pamirštant visas traumas, kurias patyriau, sezoną vertinu gerai. Praėjusiais metais buvau rezultatyviausia žaidėja, o šį sezoną rezultatyvumas iš mūsų komandos niekur nedingo, vadinasi viskas yra puiku (šypsosi – red.). Šiemet Iveta Šalkauskė buvo rezultatyvesnė, bet kaip aš sakau – „centras“ vienas varžovų neįveiks, reikia ir gynėjos pagalbos. Džiaugiuosi dėl jos, kaip dėl draugės ir komandos narės.

– Kokie dabar artimiausi darbai laukia?
– Tikslus dar norime susidėlioti. Reikia išsiaiškinti ką darome su komanda, ką keliame, ką padidiname, ką paliekame ir t.t. Tai tikrai nemažas darbas. Nereikia pamiršti, jog dar žaidžiu ir Lietuvos rinktinėje, tad bandysime viską susidėlioti pagal mano grafiką.

– Ar spėjate visur?
– Sunku iš tikrųjų. Aš visą laiką sakiau ir sakysiu, jog mano karjera bet kurią dieną gali pasibaigti. Todėl mylėdama krepšinį jam atiduodu visą save. 

– Kokios jūsų prognozės prieš artėjantį Europos moterų čempionatą?
– Jau bijau prognozuoti, kadangi žaidimas rinktinėje man visuomet baigiasi traumomis. Nuo 2007 m. nebuvo nė vienos vasaros be traumos. Sakiau, jog 2013 metai turi būti kitokie. Todėl nežinau, kokie jie bus. Stengsiuosi, kadangi, manau, jog tai gali būti paskutiniai metai rinktinėje.

– Ko reikia, kad žiūrovai moterų krepšinio rungtynėse užpildytų tribūnas?
– Viskas priklauso nuo žmonių mentaliteto. Tu gali prisitraukti kiekvieną žiūrovą, bet tu jį dar turi ir mylėti. Neužtenka jam ko nors duoti – ledų ar košės. Esu žaidusi Prancūzijoje, ten tribūnos tiesiog lūžta, nėra vietų. Žmonės nusiperka abonementus. Pabandyk čia juos pasiūlyti... Lietuvoje net į nemokamas rungtynes negali prisikviesti sirgalių. Nežinau, ko reikia žmogui.

Užsienyje žmonės į krepšinio mačą ateina praleisti savo vakarą, po jų eina į restoraną. Aš pati važiuoju pažiūrėti vyrų ar moterų rungtynių. Reikėtų klausti žmonių, ko jiems trūksta.


Rodyti komentarus
Atrinkti (0) Visi (1)
Audrius Berdišktis
Nu, linkiu, kad patektumėte į europos taurės turnyrą. :-)
2013-05-08
+2
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 1

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.