Net 450 tūkst. litų Klaipėdos sporto arenos projektui išleidęs olandas jau kurį laiką jaučiasi vedžiojamas už nosies.

Per 60 stadionų visame pasaulyje pastačiusios bendrovės „VC Worldwide“ prezidentas Cornelis Veenbrinkas prieš pusantrų metų miesto savivaldybei pasiūlė analogų pasaulyje neturinčios sporto arenos idėją ir tvirtina gavęs palaiminimą kurti jos projektą.

Tačiau iki tol su juo maloniai bendravę valdininkai jau kurį laiką vengia susitikti. Įtakingi bičiuliai Veenbrinkui pašnibždėjo, kad projekto eigą paspartintų nemenkas kyšis. Bet olandas kategoriškas – per savo sėkmingą karjerą jis nėra davęs nė vieno cento, nes mėgsta švarų žaidimą.

Sukirto rankomis?

Finansų ir teisės ekspertas Veenbrinkas į uostamiestį atvyko prieš trejus metus. Beveik šešiasdešimties sulaukęs vyras iškart suvokė, kad Klaipėda – puiki vieta verslui plėtoti.

Vietoj Taikos prospekte ilgus metus riogsojusių ir neseniai griauti pradėtų stadiono griaučių olandas ketina statyti dviejų aukštų areną, kurioje galėtų vykti ne tik 2011-ųjų pasaulio krepšinio čempionato varžybos, bet ir miestiečiams skirti renginiai.

Sužinojęs, kad miesto savivaldybė jau daugiau nei penketą metų ieško būdų statyti universalią sporto areną, prieš pusantrų metų Veenbrinkas valdininkams išdėstė unikalios arenos planą.

Pagal olando atstovaujamos kompanijos sumanymą uostamiestyje nebūtina statyti du atskirus stadionus krepšiniui ir futbolui. Veenbrinkas pasiūlė ant 10,8 hektaro žemės ploto tarp Taikos prospekto ir Minijos gatvės pastatyti sporto kompleksą, kurio pirmasis aukštas taptų krepšinio, o antrasis – futbolo stadionu.

Olandas tvirtino ne tik pastatysiąs areną, bet ir galėsiąs ją eksploatuoti, o šios pareigos atsisako daugelis potencialių investuotojų.

Nors ir nepasirašęs su savivaldybe jokios sutarties, olandas pradėjo rengti projektą, nes tariamai gavo valdininkų palaiminimą. Veenbrinkas taip pat tikino gavęs nurodymą į planą įtraukti ir naująjį miesto savivaldybės pastatą.

Apgyvendintų benamius

Olandų specialistai paruošė planą – jame atsirado ne tik modernus savivaldybės pastatas, bet ir keli gyvenamieji namai bei kareivinių tipo būstai.

„Vietoje kompleksą juosiančios tvoros žadame pastatyti nedidelius butukus, kuriuose apgyvendinsime benamius. Jie gaus stogą virš galvos ir minimalų atlyginimą, o už tai dirbs paprastus darbus“, – neregėto sumanymo detales atskleidė Veenbrinkas.

Jau kurį laiką olandas bando prisibelsti į jį paremti žadėjusių valdininkų duris, tačiau yra ignoruojamas. „Nebeturiu laiko. Jeigu nepradėsime statybų netrukus, nespėsime 2011 metams paruošti arenos“, – aiškino jis.

Veenbrinkas piktinosi, kad valdininkai bėga nuo jo lyg nuo maro ir nepaaiškina, kodėl stabdomas jo siūlytas projektas. Jis tikino girdėjęs, kad statyboms nebėra jokių kliūčių – esą, būdama žemės savininkė, savivaldybė gali nuspręsti, kaip ja disponuoti.

Be to, esą jau gautas raštas, pripažįstantis būsimąją sporto areną valstybinės reikšmės statiniu, todėl esą nebūtina rengti konkurso.

Jaučia šantažą

Savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja Raimonda Gružienė paaiškino, kad kol kas savivaldybė nedisponuoja žeme, į kurią pretenduoja olandas. Klaipėdos apskrities viršininko administracija dar nagrinėja savivaldybės prašymą valdyti šią žemę patikėjimo teise.

„Lieka nepripažintas ir arenos valstybinės reikšmės statusas. Spalį išsiuntėme paraišką Vyriausybei, bet atsakymo iki šiol negavome“, – sakė ji.

Paraišką nagrinėjančio Kūno kultūros ir sporto departamento vyriausioji specialistė Lina Daugėlaitė patikino, kad Klaipėdos siekiui jau pritarta. Paraiška su rekomendacijomis iškeliavo į Ūkio ministeriją, kuri ir tars paskutinį žodį.

Jeigu miesto sporto arenai bus suteiktas šis statusas, Klaipėda galės pretenduoti į finansavimą iš ES struktūrinių fondų. Tokiu atveju privačių investuotojų, kaip Veenbrinkas, gali nebeprireikti.

Savivaldybės atstovė Gružienė teigė pažįstanti olandą Veenbrinkas. „Jis projektą ėmėsi vystyti savo iniciatyva. Į Klaipėdą buvo atvežęs garsius olandų architektus, kurie projektu susidomėjo. Bet kol kas negalime duoti jokio konkretaus atsakymo“, – aiškino valdininkė.

Gružienė sakė, kad Veenbrinkas tėra vienas galimų kandidatų. „Jaučiamės šantažuojami. Net jei sporto arena ir būtų pripažinta valstybinės reikšmės objektu, vis tiek rengtume konkursą“, – tikino moteris.

Paprašyta įvertinti olando projektą, Gružienė teigė mananti, kad jo suprojektuota sporto arena – iš fantastikos srities. „Gerai, kad žmogus turi idėjų, bet kol kas jos labai pakylėtos nuo žemės“, – komentavo ji.

Pinigų negaila

Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius Ričardas Zulcas laikosi tokios pat pozicijos. „Mūsų architektai skeptiškai įvertino olando suprojektuotą statinį. Sutinku, kol kas jis yra vienintelis investuotojas, nors savivaldybė ir tikėjosi, kad jų bus daugiau“, – sakė jis.

Zulcas aiškino, kad savivaldybė, gavusi arenos, kaip valstybinės reikšmės objekto, pripažinimą, veikiausiai kreiptųsi dėl paramos į ES fondus.

Tokia parama buvo gauta Šiaulių bei Panevėžio sporto arenų statyboms. Prieš kelias savaites valstybinės reikšmės objektu buvo pripažinta ir Kauno arena.

Tačiau Zulcas baiminasi, kad, net ir gavusi Kūno kultūros ir sporto departamento pritarimą, Ūkio ministerija gali atmesti Klaipėdos savivaldybės prašymą, nes uostamiestis esą jau ir taip turi stambų privatų investuotoją – olandą Veenbrinkas.

„Ne kartą aiškinome olandui, kad viskas svarstymo stadijoje, kad turime ir kitų variantų. Ruošiame galimybių studijas, kurios padės apsispręsti. Olandas galėtų dalyvauti konkurse, kai jis bus parengtas“, – sakė Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius.

Šimtus tūkstančių litų projektui išleidęs Veenbrinkas tikino, kad dėl išleistų pinigų jis nesikremta.

„Kodėl niekas nieko nepasako aiškiai? Mano investuotojai netrukus pasiųs mane velniop. Jeigu savivaldybė baiminasi, kad projektas – nerealus, tegul pasidomi mano biografija. Esu dirbęs visur – nuo Japonijos ir Šiaurės Amerikos“, – guodėsi olandas, kurio pasiūlytos Klaipėdos universalios arenos statybos jo kompanijai kainuotų apie 150 milijonų eurų (450 milijonų litų).


Rodyti komentarus
Vieno nesuprantu , kaip galima mazesne arena kaip pagrinda naudoti didesnei arenai ? Juk krepsinio arena kelis kartus mazesne uz futbolo stadiona , tad kaip futbolo stadionas sutilps ant krepsinio sporto sales ?Tas pats , kas ant muses statyti drambli . Sarai , o tu pagalvok , juk su lengvom masinom niekas is vakaru negabena furu , atvirksciai , furos vezasi lengvasias . O cia norima viska sukonstruoti atvirksciai . Eitum i tokia krepsinio arena , jei zinotum , kad virsuje vyksta fules varzybos ?
2006-11-07
Atsakyti
bl jei tik zmogus nori tegu stato, o cia pirma babkes duok po to tik galesi statyt. Nesuprantu ka cia dar reikia svarstyt, juk yra kas gali finansuot
2006-11-07
Atsakyti
bet kaip galima stadiona virsui padayti koks svoris bus i apatine konstrukcija ... ne bent krepsinio sale turi buti ne giliau kaip kokie 10-15 :)
2006-11-07
+1
Atsakyti
juokinga, jog zmones mano, kad tokie projektai yra is fantastikos srities :) turbut jie priprate prie Neptuno arenos, o jei nuvaro i Siemensa tai ten jau nerealu. Siais laikas viskas imanoma, todel bet koks projektas neatrodo fantastinis. Gi jau 21 amzius!
2006-11-07
+1
Atsakyti
Lietuva valdo.. jei dėl tokių nesamonių apsipazorinsim per europos chempa, tai gal ish tikro geriau vaziuot i anglija? ten bent jau zmones sporta myli ish tikruju... nors ne krepsini bet myli..
2006-11-07
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 5

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
Rodyti visas naujienas