Prieš dvylika metų, rugsėjo vakarą Nenadas Krstičius tuometinėje Jugoslavijoje per televizorių stebėjo, kaip jo valstybė kovoja dėl pasaulio čempionų vardo.
„Man buvo 19 metų ir tada žaidžiau Belgrado „Partizan“ komandoje, – sakė Krstičius. – Tas rungtynes mes stebėjome degalinėje, nes keliavome iš turnyro. Mes važiavome autobusu, kai mačas prasidėjo, todėl vėliau sustojome. Tada nebuvo jokio interneto, todėl žiūrėjome per mažą televizorių.“
Tada Jugoslavija Indianapolyje nugalėjo Argentinos rinktinę ir susigražino pasaulio čempionato auksą.
Šiemet serbai gali pakartoti 2002 metų žygį – jie pusfinalyje 90:85 nugalėjo Prancūzijos rinktinę ir finale kovos su JAV krepšininkais.
„Mes jaučiame tą pasididžiavimo jausmą, – sakė 31 metų Krstičius. – Mes galime teigti, kad esame finale, tačiau tą jausmą mes jaučiame visada. Netgi tada, kai praėjusiais metais pralaimėjome Europos čempionato ketvirtfinalyje. Šiemet mes grįžome ir vėl kovosime dėl medalių.“
Pasak Krstičiaus, Serbijos rinktinė dar nebaigė čempionato. Į finalą jie keliauja su viena mintimi – iškovoti čempionų titulą.
„Tai mums reiškia labai daug, nes mes esame krepšinio šalis, – dėstė serbas. – Daug žmonių stebės šias rungtynes. Mums, krepšininkams, tai reiškia taip pat daug. Tai reikš daug ir ateičiai, nes mums šio medalio – sidabro ar aukso – reikėjo tęsti pasisekimą krepšinyje.
Mes nebijome JAV. Dabar labai pasitikime savimi. Mes turime galimybę. Kai kurie žaidėjai daugiau nesulauks tokios progos žaisti prieš puikią JAV rinktinę pasaulio čempionato finale. Tai proga padaryti kažką puikaus savo gyvenimuose. Net jeigu mes pralaimėsime, galėsime sakyti, kad nuveikėme kažką gero savo šaliai.“
Paremkite BasketNews ir mes atsidėkosime dar geresniu turiniu.
