http://youtu.be/pDR7DwJCGzE

Vos pasirodęs Lietuvos krepšinio padangėje, Arvydas Sabonis prikaustė šios sporto šakos mylėtojų dėmesį. Žmonės iš įvairių šalies vietų sekė aukštaūgio karjerą nuo jos pirmųjų akimirkų ir iki šiol yra tikri, kad tai – vienas unikaliausių Lietuvos talentų.

Tinklalapis „BasketNews.lt“ pakalbino eilinius krepšinio gerbėjus Vilniaus ir Kauno arenose, kurie pasidalijo savo istorijomis apie šiandien 50-metį švenčiantį Sabonį.

Saulius, Marijampolė. „Pirmą kartą Sabonį pamačiau, kai vyko Sovietų sąjungos tautų moksleivių spartakiada. Ji vyko Vilniuje (1980 metais), sporto rūmuose, ir Lietuvos rinktinė tada laimėjo. Joje tada žaidė Marčiulionis, Sabonis, Masalskis, Butautas. Vėliau mačiau, ir kai Sabonis sužaidė pirmas rungtynes „Žalgiryje“ – tai buvo Maskvoje, kur vyko turas, ir sužaidė su Maskvos „Dinamo“ ar Kijevo „Strojitel“. Aukštas, kūdas, dar visai vaikiškai atrodė.

Įsimintiniausias momentas su Saboniu? Kai „Žalgiris“ laimėjo auksą serijoje su CSKA. Pirmais metais jie laimėjo daugiausiai pergalių reguliariajame sezone, bet finalą pralaimėjo. O kai galiausiai perlaužė CSKA, buvo labai smagu.

Sabonis man patinka tuo, kad daug nešneka, o pasako tai, ką reikia. Buvo konfliktų ir federacijoje, tačiau iš jo kalbų atrodo, kad viskas kontroliuojama aukščiausiu pilotažu. Atrodo, kad yra geriausias psichologas ir turi kažkokį vidinį jausmą.“

Dalius, Vilnius: „Kuomet Sabonis pradėjo žaisti rinktinėje, „Žalgiryje“ ir su tomis komandomis ėmė skinti pergales, kilo kažkoks sprogstantis vidinis jausmas: „Na čia tai bent, čia jau epochos įvykis, kuomet toks žmogus atsiranda“. Nors gal tai ir sunku sulyginti, bet kuomet mes 87-aisiais ar 88-aisiais išgirdome dainuojant Andrių Manontovą „Aš tikiu, kad viskas bus gerai“, kilo panašus pojūtis, jog netrukus įvyks kažkas esminio. Ir įvyko – atsirado Sąjūdis, įvyko perversmas, Lietuva išsivadavo. Šie žmonės simbolizavo ir iki šiol simbolizuoja tam tikrą virsmą, ypatingą virsmą.

Pamenu, kad 80-aisiais Sabonis kartu su Marčiulioniu laimėjo Sovietų sąjungos tautų moksleivių spartakiadą. Tuo metu dar buvo moksleiviai, bet jau vilkėjo Lietuvos rinktinės marškinėlius. Ir tai jau buvo išskirtinis epizodas – visi kraipė galvas ir stebėjosi, kaip taip gali būti. Na tuomet ir prasidėjo visas šlovingas žygis link olimpinių medalių. Dar vienas įstrigęs momentas  – iš 1995-ųjų, Lietuvos rinktinės sutikimo „Žalgirio“ stadione. Lietuviai tuomet iškovojo sidabrą pralaimėję jugoslavams, tačiau visi juos sutiko kaip nugalėtojus. Sūnus sėdi ant sprando, mojuoja, o mums tiesiogiai atgal iš už penkių metrų atmojuoja Sabas. Nepamirštamas įspūdis“.

Valdemaras, Vilnius: „Pirma mintis pagalvojus apie Sabonį yra ta, kad jis – Lietuvos patriotas. Vienas didžiausių patriotų iš visų mūsų šalies krepšininkų. Antra asociacija – geras tėtis. Žmogus, užauginęs gerus krepšininkus. Ypatingai džiugu, kad šiuo metu Domantas Sabonis rodo puikius rezultatus. Puikus žmogus, geras krepšinio specialistas, solidus, gerbiamas ir itin tinkamas į Lietuvos krepšinio federacijos postą, kurį užima šiuo metu. Jis – puikiai žinomas ir autoritetingas visame pasaulyje. Ko daugiau reikia? Pats Arvydą prisimenu nuo studijų laikų, XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigos. Buvo lieknas, jaunas, bet jau toks pat aukštas. Labiausiai įsiminė legendinės „Žalgirio“ kovos su CSKA, „Cibona“. Sabonis – pavyzdys visiems Lietuvos krepšininkams. Žvaigždė, į kurią panašių nėra ir nežinia kada bus“.

Vitas, Marijampolė. „Buvo laikas, kai „Žalgiris“ su Garastu atvažiuodavo ir apsigyvendavo Marijampolės viešbutyje. Būdavau pats laimingiausias Marijampolės viešbučio direktorius! Toje komandoje būdavo Sabonis, Kurtinaitis, Chomičius. Kai jie vidurnaktį grįždavo į viešbutį… Kitą dieną viešbučio direktorius į darbą ateidavo sutinusia galva (juokiasi). Jie, žinoma, nepiktybiniai – buvo jauni, energingi, reikėdavo ir atsipalaiduoti. Nežinau, kodėl jie buvo pamėgę Marijampolę, bet važiuodavo ten keletą metų.

Dabar Sabonį apibūdinčiau kaip iškilų žmogų. Savaime suprantama, jis vienas geriausių Lietuvos krepšininkų. Bet kiek žinome krepšininkų, kurie bėgant laikui degradavo, o Sabonis išliko ir kaip žmogus, ir kaip sportininkas, ir kaip šeimos tėvas, dabar užima aukštas pareigas. Apie jį galima kalbėti vien tik geru žodžiu ir kad tik Lietuva turėtų daugiau gerų žmonių.“

Rytas Kupčinskas, Seimo narys, Kaunas. „Sabonio pasirodymas aikštėje, mąstymas ir unikali technika padarė įspūdį nuo pirmosios dienos. Kai tik jis pasirodė „Žalgiryje“, pasidarė pagrindinė ašis, aplink kurią sukosi žaidimas. Kiek pamenu, tada jis ir nebuvo 220 cm ūgio, tik 213 ar 214 cm. Jo žaidimo maniera – labai intelektuali, geras žaidimo supratimas, skaitymas. Unikalus dalykas, kai tokio amžiaus jaunuolis taip supranta krepšinį.

Jis – labai nuosaikių ir stabilių pažiūrų. Tikras Lietuvos ir Kauno patriotas, visą laiką liko ištikimas „Žalgiriui“. Kai „Žalgiriui“ labiausiai reikėjo, jis visada buvo su komanda. Ypatingai iki Nepriklausomybės atkūrimo, nors buvo kviečiamas ir visokiais būdais viliojamas kitų ekipų. Aš kaip Nepriklausomos Lietuvos patriotas, manau, kad jis yra labai garbingas Nepriklausomos Lietuvos žmogus.“

Marius, Kaunas. „Pirmą kartą Sabonį žaidžiantį, bent jau kada atsimenu, pamačiau per 1996 metų Atlantos olimpiadą. Tada jau leido žiūrėti televizorių (juokiasi). Turiu ir nuotrauką su Saboniu. Tai įvyko netoli Elektrėnų, netyčia buvo suorganizuotas susitikimas su Saboniu. Jis tuo metu iš ten išvažinėjo, kažkas apie tai sužinojo, ir sudėliojo susitikimą. Iki šiol tai labai gerai atsimenu. Paskui iš arti turėjau galimybę matyti Sabonį žaidžiantį „Žalgiryje“ 2003-2004 m. sezone. Nemanau, kad jis tada buvo labai senas. Kiek jam tada buvo, 39 metai? Sakoma, kad jis ir dabar galėtų dar žaisti, tai anie laikai… Net ne tas amžius, kad jis negalėtų žaisti.“

Albinas, Kaunas. „Devintajame dešimtmetyje lankiausi kiekvienose „Žalgirio“ rungtynėse, todėl puikiai pamenu, kai Sabonis pradėjo jame žaisti. Kartu su „Žalgiriu“ apvažiavau visą Tarybų sąjungą, Maskvoje mačiau praktiškai visus finalus. Tuo metu dirbau Vilniuje ir tokioje sistemoje, kad keliaudavome čarteriniais lėktuvais ir mus nuveždavo į visas rungtynes. Labai įsimindavo, kaip grįždavome po pergalių namo. Pakeliui į oro uostą prisipirkdavome stipresnių gėrimų, paskui lėktuvas, grįžtant į Lietuvą, net linguodavo. Tais laikais niekas diržų nesirišdavo, visi džiaugdavosi, judėdavo, dainuodavo. 

Man labiausiai įsiminusi Sabonio pergalė – kai su „ančiuku“ Maskvoje „nuėjo“ (trečiasis „Žalgirio“ titulas devintajame dešimtmetyje). Dažnai tai parodo ir per televiziją, todėl tai gerai prisimenu. Tą akimirką mačiau ir gyvai. Po rungtynių taip šaudėme šampaną, kad ruseliai išsigandę bėgdavo į šoną.“


Rodyti komentarus
2014-12-19 18:51
Niekas, kažkodėl, nepamena ar nepamini svarbiausio kuo ypatingas yra A.Sabonis Lietuvai.

Krepšinis Lietuvai ir pergalės prieš TSRS geriausius Lietuvai buvo tarsi atsilošimas už skriaudas.

Kartą mačiau filmą apie tai kaip A.Sabonis jojo ant arklio: normalaus dydžio žirgas, o Sabo kojos tarsi velkasi žeme. Ir Lietuvai jo atėjimas buvo tarsi mitinio didvyrio pasirodymas, po ko Lietuva suprato: "Mes galim!"
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
2014-12-19 18:06
ddteyetš
Kai filmuką parodys, jis vėl taps LKF prezidentu ir viskas :)
Įvertinimas:
Nėra
(vertina tik prisijungę)
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 2

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
Rodyti visas naujienas