Lietuva prieš Gasolio Ispaniją: svarbiausios mikrodvikovos

Po dvylikos metų Europos čempionato finale vėl susitinka Lietuvos ir Ispanijos rinktinės. Artėjant Senojo žemyno pirmenybių kulminacijai Prancūzijoje, tinklalapis „BasketNews.lt“ analizuoja pagrindines žaidėjų mikrodvikovas aikštelėje.

Pau Ribas prieš Mantą Kalnietį

Sergio Scariolo, kaip ir nemaža dalis kitų trenerių, naudoja taktiką neleisti visų savo pajėgiausių krepšininkų į starto penketą. Dėl to jame vietą užima ne Sergio Rodriguezas, o Pau Ribas. Patikimas ir nebloga gynyba pasižymintis 28-erių katalonas puolime yra tik pagalbininkas. Iš visų starto penketo žaidėjų iniciatyvos jis imasi mažiausiai, o žaidimą daugiau kuria Sergio Llullas. Ribas pasižymi geru pataikymu iš toli ir, kai varžovai dvigubina gynybą prieš Pau Gasolį ar Nikolą Mirotičių, sulaukęs pastarųjų perdavimų įžaidėjas pataiko tritaškius. Ribas tikrai nebus tas žmogus, kuris galėtų nulemti rungtynių baigtį, bet jeigu jam pavyks pataikyti kelis metimus, tai bus geras postūmis ispanų puolimui.

Manto Kalniečio žaidimas vis dar banguoja, bet jis Lietuvos rinktinėje yra nepakeičiamas. Taip, Kalnietis nemažai klysta, bet tuo pačiu jis yra vienas geriausiai aikštelę matančių įžaidėjų čempionate. Gebėjimas gerai susiorientuoti žaidime „du prieš du“ ir esant reikalui improvizuoti derinio metu labai padėjo Lietuvos rinktinei atkrintamosiose varžybose. Negalėčiau pasakyti, kad Kalnietis meistriškumu labai ženkliai pranoksta tiesioginį oponentą Ribą, bet dviejų įžaidėjų svarba savose komandose skiriasi kaip alus nuo pieno.

Sergio Llullas prieš Renaldą Seibutį

Bet kuris Eurolygoje rungtyniaujantis gynėjas pripažintų, kad viena sunkiausių užduočių yra vaikytis nepailstantį Sergio Llullą. Madrido „Real“ klubo gynėjas pasižymi didžiuliu greičiu ir didele ištverme. Bet kuriose rungtynėse Llullas gali tapti „X faktoriumi“, todėl Renaldas Seibutis privalės būti budrus. Llullas yra „combo“ gynėjas, kuris žaisdamas atakuojančio gynėjo pozicijoje vadovauja puolimui, juolab, kad įžaidėjo rolė jam įprasta klube. Šiame čempionate 27-erių krepšininkas tritaškius meta dažnai, tačiau ne itin taikliai, bet lietuviai jau prieš dvejus metus turėjo pasimokyti iš Nicolaso Batumo pasirodymo. Tokio lygio snaiperis gali užmėtyti tritaškiais, kai to labiausiai reikės jo komandai.

Renaldas Seibutis yra vienas patikimiausių Jono Kazlausko ginklų gynyboje. Pusfinalyje su Serbija kamuolį lemiamu metu jis irgi turėdavo savo rankose. Neverta abejoti, kad pagrindinė Seibučio užduotis finale bus kiek įmanoma labiau pristabdyti Llullą. Jei ispanai taikys panašią zoninės gynybos sistemą kaip mače su Prancūzija, labai padėtų tolimi metimai. Seibutis prametė visus 10 tritaškių šiame čempionate, bet galbūt finale prabils ir jis?

Rudy Fernandezas prieš Joną Mačiulį

Potencialiai Rudy Fernandezas turėtų būti vienas iš Ispanijos rinktinės lyderių, bet akivaizdu, jog Lietuvoje ne itin mėgstamas puolėjas rungtyniauja kęsdamas skausmus. Geriausiu atveju Fernandezas rungtyniauja puse savo pajėgumo. Krepšį jis atakuoja vos 26,2 proc. taiklumu. Puikiu pirmuoju žingsniu, techniškais prasiveržimais ir geru šuoliu išsiskiriantis ispanas šiame čempionate link krepšio beveik nesiveržia. Nepaisant to, nurašyti šį krepšininką arba užmiršti apie jo sugebėjimus būtų didelė klaida.

Ši akistata yra vienas iš Lietuvos rinktinės pranašumų ir silpnybė, kurią turės užmaskuoti Scariolo. Jonas Mačiulis yra fiziškai stipresnis už savo komandos draugą Madride, taip pat yra aršesnis, kibiau ginasi ir pasižymi tvirtesniu charakteriu. Svarbu ir tai, kad Mačiulis ne tik yra sveikas, bet ir veikiausiai žaidžia geriausią krepšinį savo karjeroje. Lengvojo krašto puolėjo pozicijoje Lietuvos rinktinės persvara yra ganėtinai akivaizdi, bet Jonui Kazlauskui reikės sugalvoti, kaip pergudrauti varžovų trenerį ir šiuo pranašumu pasinaudoti.

Nikola Mirotičius prieš Paulių Jankūną

Krepšinio ekspertai prognozavo, kad Ispanijos rinktinėje debiutuojantis Nikola Mirotičius iškart taps vienu jos lyderiu ir beveik nesuklydo. Serge‘ą Ibaką komandoje pakeitęs natūralizuotas juodkalnietis ne visada sublizga, bet čempionate yra ganėtinai stabilus Pau Gasolio pagalbininkas. Mirotičius yra universalus, judrus, iš toli pataikantis sunkusis krašto puolėjas, bet Paulius Jankūnas yra įpratęs gintis prieš tokio stiliaus krepšininkus. 24-erių Čikagos „Bulls“ puolėjas dar neatrodo psichologiškai tvirtas ir gali pasiduoti finalo įtampai, bet jeigu jam bus leista įsižaisti, tai suteiks Scariolo galimybę rasti papildomas poilsio minutes Gasoliui.

Jankūnas yra patikimas gynybos ramstis. Ne visuose mačuose jis būna vienodai įtraukiamas į puolimą, bet ir ten krašto puolėjas gali pasitarnauti net ir prieš galingą ispanų priekinę liniją. Realu, kad būtent dėl gynybos šįkart treneris žalgiriečiui skirs apie 30 žaidimo minučių. Jankūnas yra pajėgus apsunkinti gyvenimą Mirotičiui.

Pau Gasolis prieš Joną Valančiūną

Kalbėti apie tai, kiek Gasolis yra parankus ar neparankus oponentas Jonui Valančiūnui, nėra prasmės. Visi puikiai mato, kokia 35-erių veterano sportinė forma ir niekas neabejoja, kad jis yra geriausias čempionato žaidėjas. Ką šiai Ispanijos komandai reiškia Gasolis? Beveik viską. Jis atvedė komandą į finalą, o blogiausiose savo rungtynėse surinko 26 naudingumo balus. Iki šiol vienas prieš vieną katalonas pranokdavo visus savo oponentus. Itin pavojingas jis yra ir derinyje „du prieš du“. Gasolis vienodai gerai tinka tiek pikenrolo variacijoje, kai po užtvaros leidžiasi krepšio link, tiek variacijoje „pick and pop“, kai pasilieka prie tritaškio linijos. Šeši Gasolio tritaškiai į Lenkijos rinktinės krepšį verčia prišokti prie 215 cm aukštaūgio, kai šis gauna kamuolį prie tritaškio linijos. Gasolis yra gudrus krepšininkas, jis gerai provokuoja pražangas, puikiai veržiasi veidu į krepšį, nes yra judresnis ir lankstesnis nei klasikiniai „centrai“ kaip Valančiūnas. Ar įmanoma iš žaidimo išjungti Gasolį? Ne. Reikia neutralizuoti visus aplinkui jį.

Valančiūnas irgi turi savų kozirių prieš Gasolį. Ispanas gindamasis nelabai mėgsta kietą kontaktą, tad lietuvis galės naudotis tuo. NBA lygoje šių krepšininkų tiesioginės akistatos nėra tokios dažnos, nes už Atlanto Gasoliui įprastesnė sunkiojo krašto pozicija. Bus įdomu, ar Lietuvos rinktinės trenerių štabas pasitikės asmenine „centrų“ gynyba, ar Gasoliui gavus kamuolį baudos aikštelėje Valančiūnas sulauks pagalbos iš komandos draugų.

Atsarginiai žaidėjai

Abu treneriai atkrintamosiose varžybose remiasi aštuonių žaidėjų rotacija. Svarbiausias žmogus, kylantis nuo suolo Ispanijos rinktinėje, yra Rodriguezas. Puikia kamuolio varymo technika ir nestandartiniais sprendimais pasižymintis „Real“ įžaidėjas nuolat stengiasi greitinti komandos žaidimą. Nuo suolo kylantis barzdotasis atakų organizatorius yra trečias pagal rezultatyvumą komandoje ir ant parketo jis būna svarbiausiose rungtynių atkarpose. Savo indėlį įneša ir 35-erių veteranas Felipe Reyesas. Dar vienas Eurolygos čempionų atstovas Ispanijos rinktinėje suteikia brangias poilsio minutes Gasoliui ir Mirotičiui. Iš Reyeso visada galima tikėtis kietos kovos po krepšiais ir atkovotų kamuolių. Gynyboje jis irgi yra vienas kertinių Ispanijos komandos krepšininkų. „Minkštą“ metimą turintis ispanas neblogai pataiko iš vidutinio nuotolio, o kartais laimę pabando ir nuo trijų taškų linijos. Dar viena Reyeso savybė – gebėjimas išprovokuoti pražangas grumiantis dėl vietos baudos aikštelėje. Beveik nepastebimas puolime yra Victoras Claveras. Šio puolėjo užduotis žengus į aikštelę yra atkovoti kamuolius ir gerai gintis. Atkrintamosiose varžybose jis yra antras pagal atkovotus kamuolius Ispanijos komandoje po Gasolio. Claveras sugriebia po 6,6 kamuolio Lilyje.

Lietuvos komandoje svarbiausiu žaidėju nuo suolo tapo Mindaugas Kuzminskas. Vienas iš pusfinalio pergalės kalvių yra pajėgus kovoti su Mirotičiumi, tačiau gali būti pristabdytas patyrusio Reyeso. Pasitikėjimu savimi šiame čempionate spinduliuojantis Kuzminskas varžovus įveikia greičiu, verpstėmis ir staigiu šuoliu. Lietuvai labai reikės gero puolėjo žaidimo ir gynyboje. Svarbiu ginklu gali tapti ir Artūras Milaknis, ypatingai, jei varžovai ginsis aikšte. Kai Milaknis gerai pataiko iš toli, tai verčia varžovus keisti gynybą ir sukuria daugiau erdvės baudos aikštelėje. Žinoma, kaunietis yra priklausomas nuo komandos draugų užtvarų ir perdavimų. Aštuntuoju rotacijos žaidėju taps arba Robertas Javtokas, arba Antanas Kavaliauskas. Kurį iš jų bepasirinktų Jonas Kazlauskas, vidurio puolėjas turės 10 minučių per rungtynes patikimai gintis ir atkovoti kamuolius. Valančiūnui poilsis bus labai reikalingas antrajame kėlinyje ir greičiausiai ketvirtojo pradžioje.

Sergio Scariolo prieš Joną Kazlauską

Neretai vienu labiausiai pervertintų trenerių Europoje vadinamas Scariolo vadovaudamas Ispanijos rinktinei tildo kritikus. Žinoma, kai jis vedė šią komandą į šlovę prieš ketverius ir šešerius metus, Ispanijai atstovavo visos ryškiausios žvaigždės, kurios šluodavo varžovus nuo kelio. Dabar Scariolo pasiekė Europos čempionato finalą ir olimpines žaidynes su žymiai kuklesne sudėtimi. 54-erių strategas atkrintamosioms varžyboms sustygavo ir komandos gynybą. Grupių etape silpnai gynęsi ispanai visiškai kitaip atrodė akistatose su Graikija ir Prancūzija. Scariolo nėra griežta ranka išsiskiriantis treneris, jo vadovaujamoje komandoje daug improvizacijos ir žaidimas grįstas gynėjų bei Gasolio meistriškumu.

Lietuvai vienodai sunku buvo žaisti su Gruzija, Italija ir Serbija, bet visus tris varžovus komanda nukovė skirtingu stiliumi. Po paskutinės pergalės prieš Serbiją Kazlauskas buvo itin giriamas už puikią varžovų analizę, gerai paruoštus namų darbus ir laimėtą šachmatų partiją su Aleksandru Džordževičiumi. Kazlauskas neslepia, lietuvių žaidimas tikrai nėra gražiausias čempionate, tačiau kai rinktinė antrajame Europos čempionate paeiliui pasiekia finalą, treneriui priekaištauti būtų absurdiška. Lietuvos rinktinė primena Pirėjo „Olympiakos“, kuriam yra vadovavęs ir pats Kazlauskas. Analogų galima rasti ir su NBA klubu Memfio „Grizzlies“. Tai – kietą, klampų, gynybinį krepšinį propaguojanti drausminga komanda.

Ispanijos krepšininkų statistika:

	GM	2P M/A	3P M/A	FT M/A	REB	AS	ST	TO	BS	PTS	EFF
Pau Gasol	8	59/102 (57.8%)	9/14  (64.3%)	60/74 (81.1%)	8.4	2.8	0.3	1.4	2.3	25.6	34.8
Rudy Fernandez	7	8/22  (36.4%)	3/20  (15%)	14/16 (87.5%)	4	1.6	1.1	0.6	0.4	5.6	7.3
Sergio Rodriguez	8	23/43  (53.5%)	10/26 (38.5%)	9/10  (90%)	2.4	4.1	0.8	1.8	0	10.6	12.6
Guillermo Hernangomez	6	10/12  (83.3%)	0/0	2/9  (22.2%)	1.2	0.2	0	0.7	0.5	3.7	3.5
Pau Ribas	8	5/14  (35.7%)	13/23 (56.5%)	0/0	1.9	2.5	0.8	0.3	0.1	6.1	8.1
Felipe Reyes	8	19/42  (45.2%)	1/3  (33.3%)	16/23 (69.6%)	4.3	1.4	0.1	1	0.3	7.1	9
Victor Claver	6	3/9  (33.3%)	2/6  (33.3%)	8/8  (100%)	4.7	0.7	0.5	0.7	0	3.3	5.8
Fernando San Emeterio	6	7/11  (63.6%)	3/10  (30%)	2/3  (66.7%)	1.3	2.3	0.2	0.7	0	4.2	4
Sergio Llull	8	14/33  (42.4%)	9/35  (25.7%)	18/21 (85.7%)	1.8	4.4	0.1	1	0	9.1	9
Pablo Aguilar	3	0/1  (0%)	0/1  (0%)	0/0	0.3	0.3	0	0	0	0	-0.3
Nikola Mirotic	8	27/39  (69.2%)	9/26  (34.6%)	25/31 (80.6%)	5.3	1.4	0.5	1.3	0.3	13.3	16.4
Guillem Vives	4	0/1  (0%)	0/2  (0%)	0/0	0.5	0.8	0.5	1.3	0.3	0	-0.3