Leonavičius: „LKL lygio dar nepasiekėme“

2007-04-16 11:38
Rokas Buračas, „Lietuvos žinios“

Trečią sezoną Vilniaus „Akademijos-MRU“ ekipoje rungtyniaujančio 23 metų 194 cm ūgio gynėjo Gintaro Leonavičiaus namuose krepšinis yra dažna pokalbių tema. Krepšininkas su bendravardžiu tėvu, treniruojančiu Kėdainių „Nevėžio“ komandą, nuolat aptaria rungtynes, pasikalba apie taktiką bei kitus krepšinio niuansus.

Vis dėlto vienas Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionės lyderių apie perėjimą į Lietuvos krepšinio lygą (LKL) per daug nemąsto. „Nesvarstau galimybės į savo ekipą susigrąžinti sūnų. Pirmiausia jis turi baigti mokslus“, – griežtos nuomonės laikosi ir krepšininko tėvas.

Leonavičius jaunesnysis apgailestauja, kad NKL ir LKL vadovams nepavyko susitarti dėl pereinamųjų kovų: „Praėjusį sezoną turėjome šią galimybę, tačiau žaisti pereinamųjų rungtynių mums neleido. Dėl to labai apmaudu, nes komanda buvo daug stipresnė, nė vienas ekipos žaidėjas neabejoja, kad būtume įveikę „Atletą“.

LKL paliko dėl mokslo

„Akademijos-MRU“ gynėjas dažnai išgirsta tėvo patarimų, o jo nuomonės visuomet paiso. Krepšininkas tvirtina, kad į krepšinį jį atvedęs tėvas jam yra autoritetas. „Dirbau sporto mokykloje ir rinkau vaikų grupę, į ją atsivedžiau ir sūnų. Tuomet jam buvo devyneri. Toje devynmečių grupėje buvo ir dabartinis Klaipėdos „Neptūno“ gynėjas Andrius Petkūnas, „Nevėžio“ snaiperis Gytis Sirutavičius“, – prisiminė „Nevėžio“ strategas.

 Keletą sezonų rungtyniavote LKL, tačiau perėjote į NKL. Kodėl nepavyko įsitvirtinti LKL?
– Į NKL perėjau dėl mokslo – baigęs mokyklą įstojau į Mykolo Romerio universitetą, labai norėjau baigti bakalauro studijas. Studijos yra ir apsidraudimo variantas, jeigu patirčiau traumą. Persikelti į Vilnių mane paskatino tėtis. Mokyklą baigiau gerais pažymiais, mokslo dėl krepšinio niekada neapleidau. Man tėvai buvo įdiegę, kad daug dėmesio reikia skirti ir mokslui.

 Ar po krepšinio treniruočių nesinorėjo leisti laiką su draugais, užuot sėdėjus prie knygų?
– Kai nori, gali viską suderinti. Vien knygomis apsikrovęs nebuvau, rasdavau laiko ir su draugais susitikti.

 Galbūt į LKL ketinate grįžti po sėkmingo šio sezono?
– Turiu keletą pasiūlymų, tačiau kol kas nieko pasakyti negaliu. Noriu baigti šį sezoną, o tada susėsime su tėčiu ir nuspręsime, ką daryti. Ar tęsti magistro studijas, ar grįžti į LKL. Iki galo dar nesu apsisprendęs.

Žaisti tėvo komandoje naudinga

[image=7344 left]– Šių metų LKF taurės varžybos parodė, kad NKL komandos gali kovoti su silpnesnėmis LKL ekipomis. Ar varžybų lygis, jūsų nuomone, labai skiriasi?
– Vis tiek manau, kad lygis skiriasi, nors Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivite“ įveikė „Panevėžį“, mes nugalėjome „Atletą“. Galbūt skirtumas nelabai didelis, tačiau šioks toks yra. LKL ekipos turi daugiau patirties, tačiau jei jau mes laimėjome, vadinasi, buvome geresni. Prieš rungtynes buvome labiau motyvuoti – norėjome įrodyti, kad galime įveikti LKL ekipas ir nesame prastesni, kaip daug kas kalba.

 Panevėžyje rungtyniavote tėvo treniruojamoje komandoje. Ar tėvas iš jūsų reikalavo daugiau nei iš komandos draugų?
– Per treniruotes jis to neparodydavo, tačiau namie nuolat primindavo, kad turiu dirbti daugiau už kitus. Manau, žaisti komandoje, kurią treniruoja tėtis, man buvo naudinga – jo patarimai labai padėdavo. Namie kalbos dažnai sukdavosi apie krepšinį, o tėtis patarimų man negailėdavo, dažnai pasakydavo ką nors naudingo. Jis yra treneris, tad namie smulkiau paaiškindavo, ko iš manęs reikalauja.

Dabar tėtis man taip pat padeda patarimais, pasikalbame apie tas mano ekipos rungtynes, kurias rodo per televiziją ir kurias jis turi galimybę stebėti. Tiesa, dabar patarimų išgirstu mažiau, negu prieš keletą metų, kai rungtyniavau „Panevėžyje“. Galbūt jau subrendau kaip žaidėjas ir tų patarimų tiek daug, kiek jaunam žaidėjui, man nebereikia.

Tėtis man visada buvo autoritetas – ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris. Jis visada mane paskatindavo, tik dėl jo susidomėjau krepšiniu. Matydavau, kaip jis rungtyniauja, dabar matau jį vadovaujantį komandai. Man imponuoja jo, kaip trenerio, braižas, tačiau ne todėl, kad jis mano tėtis. Ar pats nemąstau apie trenerio karjerą? Ne, dabar tokių minčių tikrai neturiu. Neįsivaizduoju savęs dirbant treneriu.

NKL pirmenybių lygis aukštas

 „Akademijos-MRU“ ekipoje esate vienas iš vyresnių žaidėjų. Kaip sugyvenate su jaunesniaisiais?
– Gerai sugyvename, atmosfera komandoje labai gera. Mūsų ekipoje yra nemažai jaunų ir labai talentingų žaidėjų, su jais rungtyniauti malonu. Bendraudami su komandos žaidėju gruzinu Levanu Šengelia kalbos barjero irgi nejaučiame. Jis Lietuvoje gyvena, berods, ketverius metus, todėl jau viską supranta. Tiesa, Levanas labai karšto būdo. Jei per treniruotę jam kas nors nepatinka, tuoj pat ima putoti, keikiasi savo kalba, bet treneriai po truputį stengiasi jam įdiegti šaltakraujiškumo. Tačiau karštą gruzinišką temperamentą bendraudami su juo vis tiek juntame.

 Rungtyniaujate ir Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) čempionate, kuriame žaidžia nemažai LKL ekipoms atstovaujančių krepšininkų. Ar nemanote, kad LSKL yra sustiprėjusi?
– LSKL žaidėjai gal ir geresni, tačiau komandoms labai trūksta darnaus žaidimo. Į studentų lygos komandą susirenka įvairioms ekipoms atstovaujantys žaidėjai, jie beveik nesitreniruoja kartu – tai ir išeina šioks toks balaganas. Dėl to NKL lygis yra aukštesnis, čia kai kurios komandos yra profesionalios. Tačiau LSKL lygis taip pat pakankamai aukštas.

 Kaip manote, ar „Akademija-MRU“ galėtų rungtyniauti LKL?
– Klubo vadovai tokio tikslo mums nekelia, šiuo metu jie stengiasi į komandą pritraukti daugiau jaunų ir perspektyvių krepšininkų. Dabar dalyvauti LKL čempionate mums būtų labai sunku. Trūksta patyrusių žaidėjų, kol kas tikrai nesame pajėgūs varžytis su LKL klubais.

Stengsis apginti titulą

 Ar neapmaudu, kad NKL čempionai per pereinamąsias varžybas vėl neturės galimybės kovoti su paskutinę vietą LKL pirmenybėse užėmusia ekipa?
– Manau, kad tai nesąmonė, pažeidžiamas sportiškumo principas. Visais laikais pirmosios lygos paskutinė komanda žaisdavo su antros lygos nugalėtojais. Visose lygose tokie mačai vyksta, o pas mus jau antrus metus jų nėra. Man tai nepriimtina. Norėtume išbandyti save ir įrodyti, kad esame stipresni. Praėjusį sezoną turėjome tokią galimybę, tačiau žaisti pereinamųjų rungtynių mums tiesiog neleido. Dėl to labai apmaudu, buvome daug stipresnė komanda už „Atletą“, nė vienas ekipos žaidėjas neabejoja, kad būtume laimėję.

 Koks tikslas NKL pirmenybėse komandai yra iškeltas šį sezoną?
– Konkretaus tikslo klubo vadovai mums neiškėlė, tačiau, be abejo, kiekvienas ekipos žaidėjas norėtų apginti prieš metus iškovotą čempionų titulą. Tą padaryti bus sunku, nes esame susilpnėję, o pagrindiniai varžovai pasistiprino. Tačiau stengsimės, kovosime.


Rodyti komentarus
k..y*
fainas tas elonavicius. us uz ji*!!!
2008-12-22
-2
Atsakyti
nigeriu prisipirko,kairys atejo ir visa silutes paslaptis
2007-04-16
+2
Atsakyti
Akademija MRu silpna šiemet ir tai pamatėme ketvirtfinayje, kia Šilutė triuškino tiesiog juos. Laivitė nėra irgi tokia stipri jau. Šilutė solidžiausiai nuo antros sezono pusės mano akimis atrodo.
2007-04-16
+3
Atsakyti
Jau labai jis to savo tėvo klauso. Manau jei būtų žaidęs LKL dabar būtų daug aukštesnio lygio žaidėjas nei dabar. Būtų žaidęs LKL, o studijuoti galima ir neakyvaizdžiai.
2007-04-16
+2
Atsakyti
tay aisq kad jis ir jo klubas lkl lygio nepasieke, bet laivite, alytus, shilute ar zalgiris2 tay pasieke
2007-04-16
-2
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 5

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.