Eurolygai antradienį paskelbus, jog 11 A licencijas turinčių klubų susitarė dėl 10 metų 360 mln. eurų sutarties su kompanija IMG, tapo akivaizdu, kad krepšinis Europoje patirs didelius pokyčius.
Ką ši sutartis sako apie sporto šakos ateitį? Kaip keisis jėgų išsidėstymas? Tinklalapio „BasketNews.lt“ vyriausiasis redaktorius Jonas Miklovas apžvelgia, kokią įtaką turės naujoji sutartis.
Augantis krepšinio svoris. Krepšinio pasaulis sudrebėjo prieš metus, kai NBA paskelbė susitarusi dėl naujo devynerių metų kontrakto su ESPN ir TNT televizijomis. Pagal šią sutartį lyga iš televizijų per 9 metus gaus 24 milijardus JAV dolerių, tai yra maždaug 2,66 milijardus per sezoną.
Iki tol lyga per metus iš televizijų gaudavo apie 930 mln. dolerių, todėl dabar šios pajamos išauga beveik trigubai. Nuo kito sezono įsigaliosianti sutartis monstriškai padidins algų kepures (jos per vasarą šoktels maždaug 20 mln. dolerių ir toliau augs), stipriai iškels krepšininkų kontraktus ir dar labiau padidins NBA įtaką pasaulyje.
Europa ir Eurolyga turėjo kažkuo atsakyti. Išaugsiantys NBA atlyginimai kai kuriems žaidėjams taps tokiu masalu, kad prisivilioti tokius krepšininkus kaip Sonny Weemsas ar Jamesas Andersonas būtų praktiškai neįmanoma.
Todėl sprendimas sumažinti komandų skaičių ir padidinti prizinį fondą leis Eurolygos komandoms tapti konkurencingesnėms. Vietoje 24 komandų ir maždaug 300 žaidėjų stipriausia Europos lyga susitrauks iki 16 komandų ir maždaug 200 žaidėjų. Išauganti konkurencija reiškia didesnius atlyginimus ir didesnį išties talentingų žaidėjų procentą.
36 mln. eurų per metus skamba juokingai, kai lygini tai su NBA ar futbolo Čempionų lyga. Tačiau prieš pusmetį niekas nekalbėjo net apie panašius pinigus.
Pasikeičiantis nacionalinių čempionatų vaidmuo. Lietuva ar LKL neturėtų pykti dėl to, kad ji negaus tiesioginio kelialapio į Eurolygą. Pykti galėtų Ispanijos ar Italijos čempionatų vadovai, bet jiems taip pat nereiktų to daryti.
Esmė tame, kad Eurolyga keičia žaidimo taisykles. Trys šalys (arba regionai) deleguos nacionalinius čempionus (garantuotai Vokietija, greičiausiai Prancūzija, galbūt Turkija, galbūt Adrijos lyga, galbūt Vieningoji lyga), todėl nuskriaustųjų bus daug.
Taip Eurolyga parodo, kad ji yra aukščiau ir svarbiau už nacionalinius čempionatus. Ar dėl to „Žalgiris“ mažiau norės laimėti LKL? Arba Madrido „Real“ mažiau norės laimėti Ispanijos čempionatą? Tikrai ne, bet Eurolyga tampa uždaresnė ir nacionalinės lygos neturėtų to priimti asmeniškai.
Dvejos Eurolygos rungtynės per savaitę. Padidinus rungtynių skaičių nuo 24 (reguliarusis sezonas + „Top 16“) iki 30 (vien reguliariajame sezone), Eurolyga turės ieškoti būdų, kaip įtilpti į grafiką. Dabartinis tvarkaraštis leido žaisti kartą per savaitę, tačiau jis panaikino anksčiau buvusią naujametinę pertrauką, o „Top 16“ etapas užtrukdavo iki balandžio vidurio.
Jeigu bus pasiliekama prie dabartinio 24 savaičių varžybų formato, tai reikš, kad 6 savaites komandos sužais po 2 rungtynes. Antradienį-trečiadienį galėtų būti žaidžiamos vienos rungtynės, o ketvirtadienį-penktadienį – kitos.
Tai – logistinis iššūkis ir klubams, ir lygai. Lyga turės suderinti, kad visoms komandoms tektų vienodos sąlygos (yra didelis skirtumas tarp dvejų paeiliui rungtynių namie ir dvejų paeiliui – išvykose). Didžioji dalis Europos komandų keliauja komerciniais skrydžiais, tačiau tankesnis grafikas gali priversti klubus ieškoti pranašumų skraidant užsakomaisiais skrydžiais.
Sustiprėjusi Europos taurė. Visi kalba apie tai, kad Eurolygoje nebeliks silpnų komandų. Taip, tai teisybė, tačiau reikia nepamiršti, kad Europos taurė taps kur kas stipresnė. Pagal dabartinį modelį, Eurolyga ir Europos taurė vienija 60 komandų. Pagal naują modelį vienys 40. Tai reiškia, kad atsisakoma net trečdalio ekipų.
Jeigu naujoji tvarka veiktų jau šį sezoną, tokios ekipos kaip Malagos „Unicaja“, Krasnodaro „Lokomotiv“, Sasario „Dinamo“, Strasbūro IG, Zagrebo „Cedevita“, Stambulo „Darussafaka“, Bambergo „Brose Baskets“, Zeliona Guros „Stelmet“ garantuotai žaistų Europos taurėje. Priklausomai nuo to, kurios šalys gaus galimybę deleguoti nacionalinius čempionus, šis sąrašas gali būti dar ilgesnis.
Tai reiškia, kad iš dabartinių 36 Europos taurės komandų liktų vos 16 arba dar mažiau! Lietuva vieną vietą tarp jų tikrai gaus, tačiau tikrasis iššūkis bus išsikovoti antrąją poziciją. Tai ir turėtų būti pagrindinis darbas, į kurį turėtų koncentruotis mūsų nacionalinės lygos vadovai.
Daugiau, bet ar įdomiau? Galimybė žaisti su visomis stipriausiomis Eurolygos komandomis yra nuostabi. Lygoje praktiškai nebeliks nežinomų ar neįdomių komandų, todėl arenų užpildymai tik padidės. Tačiau sportine prasme naujasis Eurolygos modelis nėra itin geras.
Iš 16 komandų vos 8 pateks į atkrintamąsias varžybas. Tai reiškia, kad likus 5-6 turams (o gal ir dar anksčiau) dalis ekipų nebeturės jokių galimybių patekti toliau. Kaip tai paveiks komandų nuotaikas? Kaip į nieko nebelemiančias rungtynes reaguos žiūrovai?
NBA konferencijose žaidžia po 15 komandų, iš kurių po 8 patenka į atkrintamąsias, ir Amerikoje vis pasigirsta svarstymų, kad palikti už borto beveik 50 proc. komandų yra per daug.
Kodėl gi Eurolygai nepasvarsčius varianto, kad vietas ketvirtfinalyje užsitikrina pirmos 4 komandos, o 5-12 dar sužaidžia trumpas serijas? Arba užsitikrina pirmos 6, o 7-10 vietos sužaidžia trumpas serijas.
Prasčiausių NBA komandų gerbėjai gali guostis bent tuo, kad jų ekipos gaus aukštus šaukimus naujokų biržoje. Europoje nebus kuo guostis.
