Žvinklys: „Noriu laimėti Ukrainos lygą“

2007-04-25 10:08
Leonidas Franckėvičius, „Odesa-Sport“ koresp.

Ukrainoje, be Rimanto Endrijaičio ir Rimo Girskio, dirba dar vienas treneris iš Lietuvos. Južno „Chimik“ ekipos strategu sezono viduryje tapo Žydrūnas Žvinklys, kuris pakeitė penkerius metus Južne dirbusį Zvezdaną Mitrovičių.

„Chimik“ vadovams prieš lemiamas sezono dvikovas per labai trumpą laiką teko surasti kuo pakeisti serbą. Be to, reikėjo surasti tokį specialistą, kuris sugebėtų padėti Južno ekipai grįžti prie įprastinio žaidimo ritmo.

Pasak klubo prezidento Sergejaus Nazarenkos, variantų buvo nemažai, bet pakvietus trenerį „iš šalies” komandoje galima buvo sukelti tikrą perversmą, o tai ne pats geriausias variantas, turint omenyje, kad Superlygos sezonas – pačiame įkarštyje.

Vadovauti „Chimik“ komanda buvo pasiūlyta treneriui, sėkmingai dirbusiam su kitu Južno kolektyvu – „Adžalyk“, Žvinkliui. Jis žinojo apie padėtį Južno komandoje, todėl nesunkiai įsijungė į treniruočių procesą.

Labai emocionalus ir susikaupęs rungtynių metu, atviras ir maloniai bendraujantis – tokios Lietuvos stratego savybės. Komandai nežaidžiant Žydrūnas su džiaugsmu sutiko su laikraščio „Odesa-Sport“ korespondento pasiūlymu pasikalbėti apie savo gyvenimą ir karjerą.

Susipažinkite: Žydrūnas Žvinklys – vyriausiasis „Chimik” treneris.

Apie pirmuosius žingsnius krepšinyje

– Gimiau Lietuvos krepšinio sostinėje, Kaune 1964 metais, tais pačiais, kaip ir žymūs Lietuvos krepšininkai Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis, taip pat ir daugelis kitų aukštos klasės krepšininkų, tokių kaip, pavyzdžiui, Aleksandras Volkovas. Kadaise ši 1964 metais gimusiųjų plejada atliko svarbiausius vaidmenis TSRS rinktinėje.

[image=7387 left]Krepšinį pradėjau žaisti pirmoje klasėje: kiemo draugai, kurie buvo šiek tiek vyresni, atsivedė mane į vasaros žaidimų aikštelę. Kiek pamėtęs kamuolį supratau, kad krepšinis man labai patinka. Nuo tada ir užsiimu šia sporto šaka. Iš pradžių kaip žaidėjas, o dabar – kaip treneris.

Pas mus Lietuvoje sakoma, kad jei tu nežaidi krepšinio – nesi vyras (juokiasi). Todėl kiekvienas lietuvis vienaip ar kitaip yra susijęs su šiuo žaidimu.

Rimtai užsiiminėti krepšiniu pradėjau kiek vėliau – šalyje žinomo krepšinio klubo „Žalgiris“ sporto mokykloje. Šioje komandoje žaidė mano senas draugas Marčiulionis, vėliau žaidęs NBA, o šiuo metu turintis nuosavą krepšinio mokyklą. Įdomu tai, kad kitoje Kauno mokykloje žaidė Sabonis. Ir, nepaisant to, kad aikštelėje mes dažniausiai būdavome priešininkai, už aikštelės ribų buvome geri draugai.

Apie karjerą

– Žinoma, pasigirti aukščiau minėtų žaidėjų pasiekimais aš negaliu, bet tam tikru metu teko žaisti aukštu lygiu – Lietuvos aukščiausioje lygoje (stipriausiame Lietuvos čempionato divizione – aut. past.). Buvau įžaidėjas.

Baigęs „Žalgirio” sporto mokyklą, įstojau į Kūno kultūros institutą, kur tęsiau savo karjerą: institute žaidžiau Kauno „Atleto“ komandoje. Po to sekė Marijampolės „Sūduva“, kurioje išbuvau mažiau nei dvejus metus, o tada grįžau į Kauną ir žaidžiau vietos „Laveroje“.

Apie patį ryškiausią krepšininko prisiminimą

– Vienas ryškiausių prisiminimų mano karjeroje – bronzinė 1978 metų sėkmė, kai Lietuvos jaunių rinktinė, kurioje taip pat žaidė ir Sabonis su Marčiulioniu, užėmė trečią vietą Tarybų Sąjungos čempionate.

Apie trenerio karjeros pradžią

– Praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio pradžioje Lietuvos, ir ne tik Lietuvos komandose buvo didžiulė konkurencija įžaidėjo pozicijoje. Būdamas maždaug 25 metų, aš vis dažniau atkreipdavau dėmesį į taktiką, techniką, galima sakyti, ruošiausi tapti treneriu.

Ir 1993 metais pradėjau vadovauti Kauno politechnikos instituto komandai – „Politechnika“. Šis klubas žaidė aukščiausioje lygoje, ir drauge mums pavyko patekti į pirmąjį komandų penketuką čempionate. Tuo pat metu pradėjau dirbti su vaikais Sabonio krepšinio mokykloje, kur iš esmės ir pradėjau tikrąją trenerio karjerą. Tik tuomet ji vadinosi „Žalgirio“ mokykla. Po kelių sezonų „Politechnikoje” aš grįžau į Sabonio mokyklą, iš kur ir patekau  į Ukrainos „Adžalyk” ekipą.

Apie persikėlimą į Južną

– Kai persikėliau į Južną, dar ilgai negalėjau atsipeikėti! Tokio sporto komplekso, tokių darbo sąlygų aš niekur nebuvau matęs. Persikrausčiau 2006 metų vasarą, kai atvežiau į Južną savo jaunių komandą dalyvauti Europos jaunių krepšinio lygos finalinėse rungtynėse.

Tada mano globotiniai jau buvo laimėję Lietuvos čempionatą, užėmę trečią vietą jaunimo olimpiadoje, komandos „šerdis“ (jaunuoliai iki 16 metų – aut. past.) užėme ketvirtąją vietą Europoje (Lietuvos jaunimo rinktinė, kuriai tuo metu vadovavo Žvinklys – aut. past.). Južne mes ir laimėjome Europos jaunių krepšinio lygą. Labai greitai gavau pasiūlymą padirbėti su Južno jaunimu, susirinkusiu į vietos komandą „Adžalyk”. Aš mielai priėmiau pasiūlymą ir per pusę metų tapau vyriausiuoju šios komandos treneriu.

Apie darbą „Adžalyk” klube

– Iš pradžių buvo labai sunku, tiksliai net nežinojau, nuo ko pradėsiu darbą. Nežinojau, kokia yra Ukrainos vaikų ir jaunimo krepšinio būklė. Laimė, kai kuriuos vaikinukus aš tuomet jau pažinojau. Pamažu susipažinau su kitais žaidėjasi ir pradėjau dirbti.

Problema buvo ta, kad jaunuoliams reikėjo pirmą kartą dalyvauti aukščiausioje lygoje. O po vaikų-jaunių krepšinio tai yra sunkus perėjimas. Pereiti į suaugusiųjų krepšinį būna sunku net ir tada, kai debiutuoji pirmoje lygoje. O ką jau kalbėti, kai vos po metų pirmoje lygoje komandą pakyla pagal klasę!

Vakarykščiams mokinukams susikauti su suformuotais žaidėjais ypač sunku. Todėl aš ypač džiaugiuosi, jog man pavyko sukurti tam tikrą pamatą tam, kad komanda nepasimestų savo grupėje. Ir džiaugiuosi, kad ji sėkmingai atstovauja miestui Ukrainos arenoje man perėjus į „Chimik“. Komanda gali ir privalo žaisti aukščiausioje lygoje ir kituose sezonuose.

Apie pirmąsias dienas „Chimik“ ekipoje

– Iš pradžių buvo tam tikras nervingumas. Aš norėjau įsižiūrėti į komandą, vaikinai – į mane. Nepaisant to, kad daugelį iš jų aš jau pažinojau, buvo nelengva tuoj pat imtis darbo. Patys suprantate – naujas kolektyvas, nauja lyga, nauji uždaviniai. Beje vėliau, po rungtynių su „Kyiv-2“, mes pradėjome juokauti, įvyko pokalbis, ir aš pamačiau, kad visi į mane žiūri labai draugiškai. Dabar nebejaučiu jokio diskomforto.

Apie „Chimik“

– „Chimik“ – labai stipri komanda, gerai sukomplektuota, turinti pukias sąlygas treniruotis. Du paskutiniuosius sezonus ji tai visiškai įrodė. Bet kiekvienai komandai būna nuosmukiai ir pakilimai. Ne išimtis ir „Chimik“. Kadangi vyriausiuoju komados treneriu tapau visai neseniai, visiškai dirbti pagal savo metodiką dar negaliu – vis dėlto sezono įkarštis, ir kardinalūs pokyčiai komandai neišeitų į naudą.

[image=7388 left]Laimė, man padeda buvęs vyriausiasis komandos treneris Zvezdanas Mitrovičius, treneriai Borisas Sagajus ir Dmitrijus Bezelevskis. Manau, kad jiems padedant, ir, žinoma, padedant patiems komandos nariams, mes galime pakovoti dėl bronzos medalių.

Kodėl tik dėl bronzos? Todėl kad patys matote, kaip skiriasi mūsų galimybės, pavyzdžiui, nuo „Azovmaš“ ar „Kyiv“ galimybių. Pastaruoju metu šiuo požiūriu gerokai ūgtelėjo Čerkasų „Mavpy“, Dnepropetrovsko „Dnepr“. Todėl kol kas apie kovą dėl aukso nekalbu. Nors mes dėsime visas pastangas, kad atsidurtume aukštumoje.

Apie „Chimik” ekipos žaidimo gerinimą

– Kad komanda susigrąžintu ankstesnį žaidimo ritmą, mes bandome šiek tiek koreguoti ekipos taktiką, techninį arsenalą. Daug dirbame su psichologija. Iš esmės tai čia ir slypi problema. Kolektyvo nuotaika normali, nors per paskutiniuosius susitikimus mus ir lydėjo nesėkmės. Bet aš visiškai pasitikiu vaikinais ir tikiu, kad jiems viskas seksis.

Apie Ukrainos krepšinį

– Kadangi didžiąją savo karjeros dalį paskyriau vaikų-jaunių krepšiniui, pradėsiu būtent nuo jo. Atvirai pasakius, esu nustebintas, kad Ukrainoje yra mažai kvalifikuotų vaikų trenerių. Jeigu jų būtų daugiau, situacija būtų kitokia. Tiesą sakant, nežinau kur priežastis: finansuose ar tiesiog vaikams skiriama labai mažai dėmesio, bet, pavyzdžiui, Lietuvoje yra kitaip. Juk Južne sąlygos kur kas geresnės, nei kituose miestuose.

Aš manau, mūsų klubo prezidentui galima būtų gyvam paminklą pastatyti už tai, ką jis daro dėl krepšinio. Jis labai jį myli, deda visas pastangas, kad šis žaidimas Južne būtų plėtojamas. Ir vaikų-jaunių krepšiniui skiriama daug dėmesio. Južno jaunimas – be abejonės geriausias šalyje. Čia vaikinai turi puikias sąlygas tobulinti savo meistriškumą.

Manau, po kokių penkerių metų daugelis jaunų Južno vaikinukų žais aukštame lygyje. O Ukraina turi tam tikrą pranašumą prieš Lietuvą – iš 49 milijonų gyventojų galima surasti kur kas daugiau gerų krepšininkų nei pas mus (juokiasi).

Jeigu palygintume Ukrainos pirmąją lygą su aukščiausia, tai skirtumas būtų maždaug 30 procentų. O auščiausios lygos atsilikimas nuo superlygos – 70 procentų. Tai daug, jei kalbėtume apie konkurencijos didėjimą.

Apie Ukrainos Superlygos palyginimą su LKL

– Manau, „Azovmaš“, „Kyiv“, „Chimik“ ir ta pati „Mavpy“ nepasimestų Lietuvos LKL lygoje. Netgi sakyčiau, jos visos galėtų pakovoti už vietas prmajame trejetuke. Kas kita visi kiti klubai, kurie kol kas negali konkuruoti su minėtais kolektyvais.

Apie svajonę krepšinyje

– Kaip treneris, aš norėčiau su „Chimik“ ekipa pasiekti Superlygos čempiono titulą. Kol kas tai beveik nerealu, bet svajonė yra svajonė, patys suprantate. Kalbant apie visą karjerą, tai, kaip sakoma, blogas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu: aš norėčiau vadovauti nacionalinei rinktinei. Kokios šalies? Tegul tai lieka paslaptimi (šypsosi).

Ką pakeisčiau savo karjeroje, jei galima būtų grįžti į praeitį? Manau, palikčiau viską taip pat. Per šitą ilgą laikotarpį daug buvo ir gero, ir blogo. Ir aš dėl nieko nesigailiu.

Apie žvaigždžių valandą trenerio karjeroje

– Savotiška „žvaigždžių valanda“ mano trenerio karjeroje buvo, bet tik jaunimo komandų lygiu. Niekada nepamiršiu Europos čempionato pusfinalio, kai mano komanda, Lietuvos jaunimo rinktinė, pralaimėjo Prancūzijai ir neįstengė prasimušti į finalą. Pralaimėjome trim taškais, o tai visada būna skaudu. Atvirai pasakius, po to dažnai atsibusdavau ryte galvodamas, kaip mes galėjome pralaimėti! Bet vis dėlto ketvirta vieta žemyne – labai geras rezultatas. Dar vienas man reikšmingas įvykis – trečioji vieta jaunimo olimpiadoje. Tai kol kas geriausias mano, kaip trenerio, pasiekimas.

Apie simpatijas Europos taurėse

– Man labai imponuoja Trevizo „Benetton” žaidimo stilius. Nors šį sezoną komanda žaidžia nepergeriausiai tiek čempionate, tiek ir Eurolygoje, bet ji propaguoja greitą krepšinį, išnaudojant daug žaidėjų. Joje surinkti aukštos klasės žaidėjai, yra geras treneris. Manau, italai artimiausiu metu gali pasiekti gerų rezultatų Eurolygoje. Šiaip ar taip, aš sirgsiu už juos. Žinoma, sergu už Lietuvos klubus.

Apie krepšinio vietą gyvenime

– Krepšinis mano gyvenime greta šeimos užima svarbiausią vietą. Pervertinti jo reikšmės neįmanoma. Kas svarbiau? Net nežinau. Ko gero, šeima ir krepšinis stovi šalia.

Apie šeimą

– Esu vedęs. Mano žmona vardu Jūratė. Turime du vaikus. Dukra vardu Gabrielė, sūnus – Laurynas. Deja, kol kas jie negali persikelti į Južną: vaikai mokosi mokykloje, todėl pasiimti jų iš Lietuvos mokslo metų viduryje nerizikavau. Bet jau gegužę mano šeima atvažiuos į Južną. Nekantraudamas laukiu to momento, nes labai ilgiuosi šeimos.


Rodyti komentarus
Pazistu Z.Zvinkli,tiek jo seima,galiu pasakyt tikrai saunus zmogus jis:]
2007-04-29
Atsakyti
Arena tai ispudingai atrodo :D
2007-04-29
+2
Atsakyti
Labai geras treneris ,treniravausi ilgai pas ji kol neisvaziavo :)
2007-04-29
Atsakyti
monstre, "kuris pakeitė penkerius metus Južne dirbusį Zvezdaną Mitrovičių."
chimki tai istaise, bet situacijoje nesigaudo, tai ir priraso nesamoniu, tai o kur dabar mitrovicius dirba? ne juzne? taigi ir liko dirbti, tik ne treneriu
2007-04-26
+1
Atsakyti
kazkokiu nesamoniu cia prirasyta, pries kokias lemiamas kovas? MAZIAUSIAI du menesius jau dirba, juk buvo spejes priimti pora lietuviu, kurie jau gana seniai ir atleisti, nebent cia vargo kazkas labai sena interviu versdami
2007-04-26
Atsakyti
Malonu gal bus dar vienas geras treneris Lietuvoje.Sekmes jam
2007-04-25
+1
Atsakyti
noriu buti prezidentu, noriu liuks apartamentu :D :D
2007-04-25
Atsakyti
tikrai labai geras treneris!teko pas jy treniruotis tikrai labai gerai supranta zaidejus ir sugeba nuteikti ir palaiko..:}
2007-04-25
+3
Atsakyti
hmm idomu kodel labai negirdetas;]]] welnias zino, gal ir neblogas;]
2007-04-25
+2
Atsakyti
net ukrainos finale nezajdziancio klubo arena butu geriausia lietuvoj .....
2007-04-25
Atsakyti
Južno „Chimki“ ekipos strategu sezono viduryje tapo Žydrūnas Žvinklys, kuris pakeitė penkerius metus Južne dirbusį Zvezdaną Mitrovičių
taisykit klaida chimkiai jus
2007-04-25
+2
Atsakyti
Ačiū, kad prenešėte apie nekultūringą, pažeidžiantį įstatymus, reklamuojantį ar kurstantį nelegaliems veiksmams komentarą.

Komentuoti
Vardas:      
  Liko simbolių:     Iš viso komentarų: 11

„BasketNews.lt“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.