Marijampolės „Sūduvos“ vidurio puolėjas Marius Janišius tapo rezultatyviausiu ir daugiausia atšokusių kamuolių Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) šį sezoną atkovojusiu žaidėju. Jei neliks „Sūduvoje“, krepšininkas kitą sezoną tikriausiai žais užsienyje. Siūlymų jam netrūksta.
Šį sezoną į LKL sugrįžusi „Sūduva“ pirmajame atkrintamųjų varžybų etape pralaimėjo Kauno „Žalgiriui“, tačiau Marijampolės klubas gali pasigirti turintis rezultatyviausią ir daugiausia atšokusių kamuolių atkovojusį LKL krepšininką. 203 cm puolėjas Janišius savo laimėjimo nepervertina ir jau galvoja apie ateinantį sezoną.
Pasak krepšininko, sezono pradžioje komandai trūko patyrusio trenerio. Iš pradžių „Sūduvą“ treniravo Edas Nickus, po to prie komandos vairo stojo Raimundas Kairys, o sezoną Marijampolės ekipos trenerio poste užbaigė Linas Šalkus. Tik su juo komandai pavyko LKL čempionate iškovoti pirmąsias pergales.
Trūko geresnių žaidėjų
– Kaip vertinate komandos pasirodymą LKL čempionate šį sezoną?
– Komanda buvo nauja, neturėjome pinigų, todėl sezono pradžioje mums sunkiau sekėsi. Jei būtų buvę geresnių žaidėjų, viskas būtų buvę geriau. Tačiau grūmėmės iš paskutiniųjų. Mums komandos ir miesto savivaldybės vadovai iškėlė uždavinį patekti į atkrintamąsias varžybas – ten ir patekome. Bet stebuklų nepadarėme. Žinoma, galėjo būti geriau, jei komandos treneriu nuo sezono pradžios būtų dirbęs Šalkus. Būtume mažiausiai šešti.
[image=7572 left]– Sėkmingai rungtyniavote „Nevėžyje“, tačiau prieš sezoną persikėlėte į atgimusią „Sūduvą“. Kas lėmė tokį sprendimą?
– Komandos vadovai rimtai su manimi kalbėjo, gal dėl to ir pasirinkau. Ne paskutinėje vietoje liko ir finansinės sąlygos, nes man pasiūlė gana gerą atlyginimą.
– Dar prieš sezoną buvo aišku, kad „Sūduva“ LKL sužais tik 16 rungtynių. Baltijos krepšinio lygoje marijampoliečiai nedalyvavo. Ar jums tai neturėjo reikšmės?
– Ne, nes klubo vadovai su manimi kalbėjo rimtai. Be to, žinojau, kad finansiškai aš dėl to nenukentėsiu. Mačiau, kad kitose komandose manęs nieko gero nelaukia, todėl ir pasirinkau „Sūduvą“. Mažas rungtynių skaičius man įtakos neturėjo. Kai komandoje mažai gerų žaidėjų, turi eiti į aikštelę ir gerai žaisti. Pavyzdžiui, Vilniaus „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjui Marijonui Petravičiui reikia išeiti į aikštę sužaisti vieną kėlinį, ir viskas, o man reikėjo „arti“ visas rungtynes, traukti į priekį visą komandą. Man dėl to buvo sunku, bet ką daryti? Tokia jau dalia. Gaila, kad to niekas nesupranta ir nevertina, kai kurie treneriai to nemato.
Ambicingi tikslai
– Sezono pradžia „Sūduvai“ buvo labai sunki. Pirmosios pergalės teko laukti labai ilgai.
– Iš pradžių tikrai buvo sunku. Bet dažniausiai visi žiūri į rezultatą, o ne į rungtynių eigą. Mes daug varžybų pralaimėjome paskutinėmis sekundėmis. Jei būtų buvęs vienas kitas geresnis žaidėjas, viskas būtų buvę gerai. Žiūrint tik į rezultatą viskas atrodo blogai, o iš tikrųjų viskas buvo normaliai.
– Kas pasikeitė, kai prie komandos vairo stojo Šalkus?
– Patyręs treneris iš karto įvedė drausmę, visus krepšininkus pastatė į jų vietą. Pagerėjo ir rezultatai. Tačiau krepšininkams sunku, kai keičiasi treneriai ir reikia prisitaikyti prie jų.
– Tapote rezultatyviausiu ir daugiausia atšokusių kamuolių atkovojusiu krepšininku. Kaip vertinate šiuos laimėjimus?
– Man tai ne pirmas kartas, dėl to per daug nesijaudinu – padariau viską, ką galėjau. Bet kai pripažįsta, gauni apdovanojimų – malonu.
– Kokie jūsų ateities planai?
– Su Marijampolės klubu turiu dar vienų metų kontraktą. Dabar net nežinau, ką daryti, nes gavau labai daug pasiūlymų iš kitų komandų. Labai skiriasi finansinės sąlygos.
– Tie pasiūlymai iš Lietuvos ar iš užsienio komandų?
– Iš užsienio. Lietuvoje reikia turėti centimetrų. Tokie kaip aš ar kitas „Sūduvos“ žaidėjas Vilius Gabšys esame tarp paskutiniųjų pageidaujamų žaidėjų sąrašuose.
– Tad jau galima sakyti, kad „Sūduvoje“ neliksite?
– Dar tiksliai nežinau. Girdėjau, kad „Sūduvą“ kitą sezoną žada remti „Arvi“, komanda rengiasi dalyvauti FIBA Europos taurės turnyre. Gal ir „Sūduvoje“ bus geresnės sąlygos. Apie tai dar nekalbėjau su klubo vadovais. Kai pasikalbėsime, tada ir nuspręsiu.